The educational program consists of more than 30 themes, including history, ethnoculture and art and are designed for pre-school and school pupils.
I. Historical programmes at Kėdainiai Regional museum
Secrets of the Nevėžis valley
During the educative tour pupils visit a manor of Sirutiškis and a park – a motherland of Cz. Milosz grandparents, Kalnaberžė – manor of P. Stolypin and K. Binkis, Paberžė – a museum of the 1863 uprising, manor of the Šilingai, a museum of the church items collected by Father Stanislovas, Krekenava – the Church of Virgin Mary Assumption, where poet Maironis served as a priest, Pašiliai – the lonely wisent reservation in Lithuania, Šventybrastis – a valley of insurgents of 1863 uprising, Šeteniai – a cultural centre of the Nobel prize winner Cz. Milosz, Apytalaukis – a manor of historicism style, that belonged to the Counts Zabielos, and a minaret in Kėdainiai. During the tour pupils fill in their excercise notebooks, with tasks requesting knowledge of history, literature and biology. The programme is adapted to pupils of 5-12 classes. Duration – 6 hours.
Kėdainiai – a land of Mikalojus Daukša and Czesław Miłosz
Pupils read works of the Lithuanian poets of the Renaissance period and M. Daukša; fragments of ethnographical outline by M. Katkus ‘The Spill Times‘, autobiographical novel ‘The Isa Valley’ by Cz. Milosz and novel ‘Neighbours’ by J. Paukštelis; after that they analyze fragments of movies created on the basis of the mentioned works; they also select most typical heroes of the mentioned authors, create pageants and put together puzzles. The programme is adapted to pupils of 8-12 classes. Duration – 2 hours.
(The programmes adopted for higher classes are held in Kėdainiai district and Kėdainiai Regional Museum.)
What does the stone axe tell
School children get acquainted with the archaeological exposition, watch a fragment of video film ‘Vikings’ Festival’, measure and draw archaeological exhibits, do crosswords.
The tales of old items
During the lesson school children learn to roll a linen towel, to carry wooden buckets with a yoke. They also try wooden clogs, guess riddles, say proverbs and draw items they like mostly.
The life in a mansion
School children get acquainted with history of mansions of Kėdainiai Region, look round the set of furniture made of horn from the Apytalaukis mansion, make fans and draw palace of their own dreams.
One day in the medieval town
School children get acquainted with history of the Big Market Square, draw sketches of the most important architectural buildings: Town Hall, the Reformed Church and House of Glaziers, take a walk around inner yards of the Old Town.
The ways of book smugglers
School children get acquainted with book smugglers of Kėdainiai Region, their dangerous life and secret schools. They also do crosswords, read writings of the end of the 19th c. and play games.
History of the Radziwills family
School children inquire into history of the noblemen family, their traditions and customs, analyse meaning of the family names, and draw the ornaments of the Radziwills sarcophaguses.
The ancient coat of arms of Lithuania and Kėdainiai
School children get acquainted with the ancient blazons of Lithuanian towns, draw the blazons of Kėdainiai and Jonušava, and create sketches of their own blazons.
Deportation and the partisan movement in Kėdainiai region
School children get acquainted with life of deportees and partisans, read their letters, analyse photographs from the Museum’s depository, listen to songs and poems of deportees and partisans.
Kėdainiai town culture (5-8th classes)
A sightseeing tour of Kėdainiai old town (Big Market Square, Town Hall, Reformed Church, Arnets House); familiarization with archaeological artefacts at the Museum.
The ancient folk sculpture. A symbol of a cross
School children get acquainted with the small folk sculpture, chapel-crosses and crosses by V.Svirskis.
Anna Frank history for today (8th class)
School children get acquainted with an uprise of the Holocaust. They watch a film ‘Dear Kitty’ and read fragments of the diary.
Secrets of tea
School children have a view of a collection of the ancient teakettles, get acquainted with traditions of tea drinking of various countries, taste Lithuanian tea of various sorts.
II. Ethnocultural programmes at Kėdainiai Regional museum
The flax way
School children get acquainted with flax processing tools, flax cultivation customs. They also are taught songs and games.
The rye way
School children get acquainted with agricultural tools, learn to sow from a seedlip, separate out different sorts of corn. They also taste bread of different sorts and do crosswords.
Let advent’s evenings not be long
School children get acquainted with customs and charms of Advent. They also are taught the Advent games and songs.
Waiting for Christmas
School children get acquainted with customs, charms and games of Christmas and Christmas Eve.
The cold winter goes away
School children get acquainted with customs, songs and games of Shrovetide.
The return of birds
School children get acquainted with the return of birds, customs of festivals, children’s’ small folklore and imitation of birds voices.
The Easter entertainment
School children get acquainted with ways of eggs variegation and Easter customs. They also are taught the Easter games and songs.
Easter eggs
Teacher explains symbols of the Easter eggs. School children are taught to mottle eggs with wax.
Customs of shepherds
School children get acquainted with customs of Whit Sunday, games, songs and children folklore.
III. Programmes at the Multicultural centre
Confessions
A sightseeing tour of the Catholic, Reformers, Othodox and Jews temples finding out similarities and differences of various religions.
The Holocaust
Pupils watch fragments of documentary films ‘Sunset in Lithuania’ and ‘Ambulance’ and discuss.
Shtetl and traditions
A sightseeing tour of Kėdainiai old town finding out particularities of the Jews life in towns of Lithuania. Practice classes at the Multicultural Centre. The Jewish celebration Sabbath: customs and used items.
Literature, music and symbols of the national communities
The programme includes written works of various forms from the 16th to the 19th c. Research of texts of the Lutherans, Calvinists, Catholics and secular Jewish texts related with Kėdainiai. Pupils familiarize also with the Russian and Polish texts related the mansions culture of the 19th – 20th c. Written heritage of the various nations and religions is illustrated by samples of art and architecture, finding out the most important symbols as well as listening to religous chants and music of various nations.
IV. The programmes of the historical crafts at the Arnets House
Reflection of the historical crafts in Kėdainiai folk art: tying of thrums
Demonstration of wristlets and tied decorations. Training how to make decorations. Explanation about their history and simbolic meaning of thrums, knots and beads in the Lithuanians world-view. Demonstration of slides during a lecture.
Reflection of the historical crafts in Kėdainiai folk art: tatting of lace using shuttle and crochet
Explanation about Lithuanian traditional tatting methods and their use. Presentation of tatting using a shuttle – history and simblic meaning. Training how to make lace and embroider. Demonstration of slides during a lecture.
Presentation of traditions of wool fulling-mill and production of felted decorations
Training how to make felted decorations. Explanation of fulling-mill history, tradition and technique.
Reflection of the historical crafts in Kėdainiai folk art: applique – one of the oldest methods of colour embroidery
Explanation why and when the method of applique was named ‘patchwork’, what is the difference between ‘patchwork’ and applique. Embroidery of national and historical ceremonial clothes. Demonstration of slides during a lecture.
Traditions of weave and techology in Kėdainiai region
Two lectures – workshops. The first lecture: demonstration of beginning of weave using authentical loom of the 19th century – praparation of threads and whipping. Explanation about vertical and horizontal warper, how to cross threads and how threads of thrums are being tied into a string and bent onto a shaft. The second lecture: explanation, how warped warps are being fitted into loom.
Knitting of wristlets and gloves in Kėdainiai region
Explanation about traditional patterns of wristlets and gloves of the Middle Lithuania and Klaipėda region. How the unique collection of gloves of Klaipėda region got in Dotnuva in 1940; also about spreading of the Lithuanian gloves, their shapes, knitting technique, sacral, aesthetical, customary and ceremonial meanings.
SPINNING
Demonstration of spinning using vertical and horizontal spinning-wheels, wooden distaff and authentical stone distaff of the Neolithic age.
V. The programmes in Museum of the 1863 uprising
- Paberžė and the 1863 uprising
- Life after the 1863 uprising
- Symbols of Paberžė – cross-suns, cross-chapels and bowled stones (for 5-12 classes and adults)
- The 1863 uprising in Lithuania (for 7-12 classes and adults)
- Places of remembrances of the 1863 uprising (for 5-8 classes)
Izglītojošā programma sastāv no vairāk nekā 30 tēmām, tostarp vēstures, etnokultūras un mākslas tēmām, kas ir paredzētas pirmsskolas un skolas vecuma bērniem.
I. Vēsturiskās programmas Ķēdaiņu Reģionālajā muzejā
Nevēžas ielejas noslēpumi
Izglītojošas ekskursijas laikā skolēni apmeklē Sirutišķu muižu un parku – Česlava Miloša vecvecāku dzimteni, Kalnaberže – P. Stolipina un K. Biņķa muižu, Paberže – 1863. g. sacelšanās muzeju, Šilingu muižu, baznīcas priekšmetu muzeju, ko izveidojis Tēvs Staņislavs, Krekenavu – Jaunavas Marijas Debesīs Uzņemšanas baznīcu, kur dzejnieks Maironis kalpoja kā priesteris, Pašiļi – vienīgo sumbru rezervātu Lietuvā, Šventībrasti – 1863. gada sacelšanās nemiernieku ieleju, Šeteņi – Nobela prēmijas laureāta Česlava Miloša kultūras centru, historisma stila Apītalauķa muižu, kas piederēja grāfiem Zabiello, kā arī Ķēdaiņu minaretu. Ekskursijas laikā skolēni aizpilda uzdevumu grāmatas, kurās ir doti jautājumi, kas pārbauda skolēnu zināšanas par vēsturi, literatūru un bioloģiju. Programma ir piemērota 5.–12. klašu skolēniem. Programmas ilgums – 6 stundas.
Ķēdaiņi – Mikaloja Daukša un Česlava Miloša zeme
Skolēni lasa renesanses perioda Lietuvas dzejnieku un M. Daukša darbus; M. Katka etnogrāfiskā apcerējuma „Tumsas laiki” fragmentus, Č. Miloša autobiogrāfisko romānu „Isas ieleja” un J. Paukšteļa romānu „Kaimiņi”. Pēc tam viņi analizē filmu fragmentus, kas izveidoti pēc minēto darbu motīviem. Viņi arī izvēlas minēto autoru tipiskākos varoņus, veido iestudējumus un mēģina rast atbildes uz dažādiem jautājumiem. Programma ir piemērota 8.–12. klašu skolēniem. Programmas ilgums – 2 stundas.
(Programmas, kas ir piemērotas vecāko klašu skolēniem tiek organizētas Ķēdaiņu rajonā un Ķēdaiņu Reģionālajā muzejā.)
Ko stāsta akmens cirvis
Skolēni iepazīstas ar arheoloģijas ekspozīciju, noskatās video filmas „Vikingu festivāls” fragmentus, mēra un zīmē arheoloģiskos eksponātus un risina krustvārdu mīklas.
Seno priekšmetu pasakas
Nodarbības laikā skolēni mācās rullēt linu dvieli un nest koka spaiņus ar nēšiem. Viņi arī pielaiko koka tupeles, min mīklas, mācās sakāmvārdus un zīmē tos priekšmetus, kas viņiem patika vislabāk.
Dzīve muižā
Skolēni iepazīstas ar Ķēdaiņu reģiona muižu vēsturi, aplūko Apītalauķa muižas mēbeļu komplektu, kas izgatavots no ragiem, izgatavo vēdekļus un zīmē savas sapņu pilis.
Viena diena viduslaiku pilsētā
Skolēni iepazīstas ar Lielā tirgus laukuma vēsturi, zīmē nozīmīgāko arhitektūras ēku skices: rātsnamu, Reformātu baznīcu un Stiklinieku māju, kā arī pastaigājas pa vecpilsētas iekšpagalmiem.
Grāmatu nelegālās ievešanas ceļi
Skolēni iepazīst Ķēdaiņu reģiona cilvēkus, kas nelegāli ieveda grāmatas, uzzina par viņu bīstamo slepeno dzīvi un skolām. Viņi arī risina krustvārdu mīklas, lasa 19. gs. beigu posma rakstus un spēlē spēles.
Radzivilu ģimenes vēsture
Skolēni apgūst muižnieku ģimenes vēsturi, tradīcijas un paražas, analizē uzvārdu nozīmi un zīmē rakstus, kas grezno Radzivilu sarkofāgus.
Lietuvas un Ķēdaiņu senais ģerbonis
Skolēni iepazīstas ar Lietuvas pilsētu senajiem ģerboņiem, zīmē Ķēdaiņu un Jonušavas ģerboņus un veido paši savu ģerboņu skices.
Deportācija un partizānu kustība Ķēdaiņu reģionā
Skolēni iepazīstas ar represēto un partizānu dzīves stāstiem, lasa viņu vēstules, analizē fotogrāfijas, kas atrodamas muzeja krājumu glabātavā, klausās deportēto un partizānu dziesmas un dzejoļus.
Ķēdaiņu pilsētas kultūra (5.–8. klase)
Ekskursija pa Ķēdaiņu vecpilsētu (Lielais tirgus laukums, rātsnams, Reformātu baznīca, Arnetu nams), iepazīšanās ar muzeja arheoloģiskajām senlietām.
Senā tautas skulptūra. Krusta simbols.
Skolēni iepazīstas ar tautas sīkskulptūru, dievnamu krustiem un ar V. Svirska veidotajiem krustiem.
Annes Frankas vēsture šodien (8. klase)
Skolēni iepazīstas ar holokausta sacelšanās notikumiem. Viņi skatās filmu „Dārgā Kitija” un lasa dienasgrāmatas fragmentus.
Tējas noslēpumi
Skolēni apskata seno tējas katliņu kolekciju, iepazīstas ar dažādu valstu tējas dzeršanas tradīcijām, izgaršo dažādu veidu Lietuvas tējas.
II. Etnokultūras programmas Ķēdaiņu Reģionālajā muzejā
Linu ceļš
Skolēni iepazīstas ar linu apstrādes instrumentiem un linu audzēšanas tradīcijām. Viņi arī mācās dziesmas un spēles.
Rudzu ceļš
Skolēni iepazīstas ar lauksaimniecības instrumentiem, mācās sēt ar sētuvi un atpazīt dažāda veida graudus. Viņi arī nogaršo dažādu veidu maizi un min krustvārdu mīklas.
Lai Adventes vakari nebūtu tik gari
Skolēni iepazīstas ar Adventes tradīcijām un burvību. Viņi arī mācās Adventes spēles un dziesmas.
Ziemassvētku gaidās
Skolēni iepazīstas ar Ziemassvētku un Kūču vakara tradīcijām, burvību un spēlēm.
Aukstā ziema iet prom
Skolēni iepazīstas ar Meteņu tradīcijām, dziesmām un spēlēm.
Putnu atgriešanās
Skolēni iepazīstas ar putnu atgriešanās stāstiem, svētku tradīcijām, bērnu folkloru un putnu balsu imitāciju.
Lieldienu izklaide
Skolēni iepazīstas ar olu krāsošanas veidiem un Lieldienu paražām. Viņi arī apgūst Lieldienu spēles un dziesmas.
Lieldienu olas
Skolotājs paskaidro Lieldienu olu simbolisko nozīmi. Skolēniem tiek mācīts, kā raibināt olas ar vasku.
Ganu paražas
Skolēni iepazīstas ar Vasarsvētku svētdienas paražām, spēlēm, dziesmām un bērnu folkloru.
III. Programmas Multikulturālajā centrā
Konfesijas
Ekskursija pa katoļu, reformātu, pareizticīgo un ebreju dievnamiem, meklējot kopīgo un atšķirīgo dažādās reliģijās.
Holokausts
Pēc dokumentālo filmu „Saulriets Lietuvā” un „Ātrā palīdzība” fragmentu noskatīšanās skolēni piedalās diskusijā.
Štetla un tradīcijas
Ekskursija pa Ķēdaiņu vecpilsētu, uzzinot ebreju dzīves savdabību Lietuvas pilsētās. Praktiskas nodarbības Multikulturālajā centrā. Ebreju Sabata svētki: tradīcijas un izmantojamie priekšmeti.
Nacionālo kopienu literatūra, mūzika un simboli
Programma ietver 16. līdz 19. gs dažādu veidu rakstisku darbu apskati. Tiek pētīti ar Ķēdaiņu pilsētu saistīti luterāņu, kalvinistu, katoļu un ebreju laicīgie teksti. Skolēni arī iepazīstas ar Krievijas un Polijas tekstiem, kas ir saistīti ar 19.–20. gs. savrupmāju kultūru. Dažādu tautu un reliģiju rakstisko mantojumu ilustrē mākslas un arhitektūras objekti. Skolēni noskaidro nozīmīgākos simbolus, kā arī klausās reliģiskos dziedājumus un dažādu tautu mūziku.
IV. Vēsturiskās amatniecības programma Arnetu namā
Vēsturiskās amatniecības atspoguļojums Ķēdaiņu tautas mākslā: mezglošana
Aproču un mezgloto rotājumu demonstrēšana. Rotājumu veidošanas apmācība. Stāstījums par rotājumu vēsturi un mezglu un pērlīšu simbolisko nozīmi lietuviešu pasaules skatījumā. Slaidu demonstrēšana nodarbības laikā.
Vēsturiskās amatniecības atspoguļojums Ķēdaiņu tautas mākslā: mežģīņu darināšana, izmantojot „dakšu” un tamborēšanu
Skaidrojums par Lietuvas tradicionālajām mežģīņu darināšanas metodēm un to izmantošanu. Prezentācija par mežģīņu darināšanu, izmantojot „dakšu” – tās vēsture un simboliskā nozīme. Apmācība mežģīņu darināšanā un izšūšanā. Slaidu demonstrēšana nodarbības laikā.
Iepazīstināšana ar vilnas velšanas tradīcijām un filcētu priekšmetu veidošanu.
Apmācība filcētu priekšmetu veidošanā. Filcēšanas vēstures, tradīciju un tehniku izklāsts.
Vēsturiskās amatniecības atspoguļojums Ķēdaiņu tautas mākslā: aplikācija – viena no vecākajām krāsaino izšuvumu metodēm
Skaidrojums, kāpēc un kad aplikācijas metode tika nosaukta par „tekstilmozaīku jeb pečvorku”, kāda ir atšķirība starp „pečvorku” un aplikāciju. Tautastērpu un vēsturiski svinīgo apģērbu izšūšana. Slaidu demonstrēšana nodarbības laikā.
Aušanas un tehnoloģiju tradīcijas Ķēdaiņu reģionā
Divas lekcijas – darbsemināri. Pirmā lekcija: aušanas demonstrēšana, izmantojot autentiskas 19. gs. stelles – diegu un atspoles sagatavošana. Skaidrojums par velku un audu diegiem, nītīšanu, šķietošanu, un kā sasaistīt diegus un ievietot tos atspolē. Otrā lekcija: skaidrojums, kā velku diegus iesiet stellēs.
Cimdu un aproču adīšana Ķēdaiņu reģionā
Skaidrojums par tradicionālajiem aproču un cimdu rakstiem Lietuvas centrālajā daļā un Klaipēdas reģionā. Stāsts par to, kā 1940. g. Klaipēdas reģiona unikālā cimdu kolekcija nokļuva Dotnuvā, kā arī par Lietuvas cimdu sastopamību ārpus tās robežām, cimdu veidiem, adīšanas tehniku un par cimdu nozīmi sakrālajā, estētiskajā, ikdienas un svētku aspektā.
Vērpšana
Vērpšanas demonstrēšana, izmantojot vertikālos un horizontālos vērpšanas riteņus, koka ratiņu un autentisku akmens ratiņu no neolīta laikmeta.
V. Programmas 1863. gada sacelšanās muzejā
- Paberže un 1863. gada sacelšanās
- Dzīve pēc 1863. gada sacelšanās
- Paberže simboli – saules formas krusti, kapelas krusti un dzirnakmeņi (5.–12. klašu skolēniem un pieaugušajiem)
- 1863. gada sacelšanās Lietuvā (7.–12. klašu skolēniem un pieaugušajiem)
- Piemiņas vietas, veltītas 1863. gada sacelšanās notikumiem (5.–8. klašu skolēniem)
Muzeja izgleitojūšajā programā ir vaira kai 30 temys, tymā skaitā viesturis, etnokulturys i muokslys temys, kas ir paradzātys pyrmsškolys i školys vacuma bārnim.
I. Viesturyskuos programys Kēdaiņu Regionalajā muzejā
Nevēžys īlejis nūslāpumi
Izgleitojūšys ekskursejis laikā školāni apmeklej Sirutišķu muižu i parku – Česlava Miloša vacvacuoku dzimtini, Kalnaberži – P. Stolypina i K. Biņķa muižu, Paberži – 1863. g. sasaceļšonys muzeju, Šilingu muižu, bazneicys prīškmatu muzeju, kū izveiduojs Tāvs Stanislavs, Krekenavu – Jaunovys Marejis Dabasūs Pajimšonys bazneicu, kur dzejnīks Mairūņs kolpuoja par prīsteri, Pašili – vīneigū sumbru rezervatu Lītuvā, Šventībrasti – 1863. g. sasaceļšonys namīrnīku īleju, Šeteni – Nobela premejis laureata Česlava Miloša kulturys centru, historisma styla Apītalauķa muižu, kas pīderēja grafim Zabello, kai ari Kēdaiņu minaretu. Ekskursejis laikā školāni aizpylda aizdavumu gruomotys, kuruos ir dūti vaicuojumi, kas puorbauda školānu zynuošonys par viesturi, literaturu i biologeju. Programa ir dūmuota 5.–12. klašu školānim. Programys ilgums – 6 stuņdis.
Kēdaiņi – Mikaloja Daukšys i Česlava Miloša zeme
Školāni skaita renesaņsis perioda Lītuvys dzejnīku i M. Daukšys dorbus; M. Katkus etnografiskuo apceriejuma „Tumsys laiki” fragmentus, Č. Miloša autobiografiskū romanu „Isys īleja” i J. Paukšteļa romanu „Sābri”. Piec tuo jī analizej filmu fragmentus, kas izveiduoti piec itūs dorbu motivim. Jī ari izalosa mynātūs autoru tipiskuokūs varūņus, veidoj īstudiejumus i rauga rast atbiļdis iz vysaidu vaicuojumu. Programa ir dūmuota 8.–12. klašu školānim. Programys ilgums – 2 stuņdis.
(Programys, kas ir dūmuotys vacuokūs klašu školānim teik organizātys Kēdaiņu rajonā i Kēdaiņu Regionalajā muzejā.)
Kū stuosta akmiņa ciervs
Školāni īpazeist arheologejis ekspoziceju, nūsaver video filmys „Vikingu festivals” fragmentus, mierej i zeimoj arheologiskus eksponatus i rysynoj krystvuordu meiklis.
Senejūs prīškmatu puorsokys
Nūdarbeibys laikā školāni vuicuos leidzynuot lyna ručnīku i nest kūka spaņus ar kuošim. Jī ari pīlaikoj kūka tupelis, miņ meiklis, vuicuos sokomvuordus i zeimoj tūs prīškmatus, kas jim vysvaira īsapatyka.
Dzeive muižā
Školāni izzynoj Kēdaiņu regiona muižu viesturi, apsaver Apītalauķa muižys mebeļu komplektu, kas taiseits nu rogu, izgatavej viedekļus i zeimej sovys sapynu pilis.
Vīna dīna vydslaiku piļsātā
Školāni īpazeist Leluo tierga laukuma viesturi, zeimej nūzeimeiguokūs arhitekturys āku skicis: rātis nomu, Reformatu bazneicu i Stiklinīku sātu, kai ari pasastaigoj pa vacpiļsātys īškys pogolmim.
Gruomotu nalegaluos īvesšonys celi
Školāni īpazeist Kēdaiņu regiona cylvākus, kas nalegali īvede gruomotys, izzynoj par jūs beistamū slāptū dzeivi i školom. Jī ari rysynoj krystvuordu meiklis, puorskaita 19. g. s. beigu rokstus i īt tuo laika kaituos.
Radzivilu saimis viesture
Školāni īpazeist muižinīku saimis viesturi, tradicejis i paražys, analizej uzvuordu nūzeimi i zeimoj rokstus, kas greznoj Radzivilu sarkofagus.
Lītuvys i Kēdaiņu senejais gerbūņs
Školāni īpazeist senejūs Lītuvys piļsātu gerbūņus, zeimoj Kēdaiņu i Jonušavys gerbūņus i veidoj sovys gerbūņu skicis.
Deportaceja i partizanu kusteiba Kēdaiņu regionā
Školāni izzynoj represātūs i partizanu dzeivis stuostus, skaita jūs viestulis, analizej fotografejis, kas atrūnamys muzeja kruojumūs, klausuos deportātūs i partizanu dzīsmis i dzejūļus.
Kēdaiņu piļsātys kultura (5.–8. klase)
Ekskurseja pa Kēdaiņu vacpiļsātu (Lelais tierga laukums, rātis noms, Reformatu bazneica, Arnetu sāta), īsapazeišona ar muzeja arheologiskajom seņlītom.
Senejuo tautys skulptura. Krysta simbols
Školāni īsapazeist ar tautys seikskulpturu, dīvnomu krystim i ar V. Svirska veiduotajim krystim.
Annys Frankys viesture šudiņ (8. klase)
Školāni īsapazeist ar holokausta sasaceļšonys nūtykumim. Jī verās kinu „Duorguo Kiteja” i skaita dīnysgruomotys fragmentus.
Čaja nūslāpumi
Školāni apsaver senejū čaja katleņu kolekceju, izzynoj par vysaidu vaļstu čaja dzeršonys tradicejom, izgaršoj vysaidu veidu Lītuvys čaju.
II. Etnokulturys programys Kēdaiņu Regionālajā muzejā
Lyna ceļš
Školāni īsapazeist ar lyna apstruodis dorbareikim i lyna audziešonys tradicejom. Jī ari vuicuos dzīsmis i spēlis.
Rudzu ceļš
Školāni īsapazeist ar zemkūpeibys dorbareikim, vuicuos sēt ar sātivi i atpazeit vysaida veida gryudus. Jī ari nūgaršoj vysaida capuma maizi i miņ krystvuordu meiklis.
Kab Adventa vokori nabyutu tik gari
Školāni īsapazeist ar Adventa tradicejom i varažiešonu. Jī ari vuicuos Adventa dzīsmis i rūtalis.
Zīmyssvātkus gaidūt
Školāni īsapazeist ar Zīmyssvātku i Kūču vokora tradicejom, varažiešonu i kaitom.
Soltuo zīma īt prūm
Školāni īsapazeist ar Aizgavieņa tradicejom, dzīsmem i kaitom.
Putnu atsagrīzšona
Školāni īsapazeist ar putnu atsagrīzšonys stuostim, svātku tradicejom, bārnu folkloru i putnu bolsu imitaceju.
Leldīnis izklaidis
Školāni īsapazeist ar ūlu kruosuošonys veidim i Leldīnis paražom. Jī ari vuicās Leldīnis dzīsmis i rūtalis.
Leldīnis ūlys
Školuotuojs paskaidroj Leldīnis ūlu simboliskū nūzeimi. Školānim teik vuiceits, kai raibynuot ūlys ar vasku.
Gonūs īšonys paražys
Školāni īsapazeist ar Vosoryssvātku paražom, spēlem, dzīsmem i bārnu folkloru.
III. Programys Multikulturalajā centrā
Konfesejis
Ekskurseja pa katuoļu, reformatu, pareizticeigūs i žydu dīvnomim, vaicojūt kūpejū i atškireigū vysaiduos religejuos.
Holokausts
Piec dokumentalūs filmu „Saulrīts Lītuvā” i „Uotruo paleidzeiba” fragmentu nosavieršonys školāni pīsadola diskusejā.
Štetla i tradicejis
Ekskurseja pa Kēdaiņu vacpiļsātu, izzynojūt žydu dzeivis sovpateibu Lītuvys piļsātuos. Praktiskys nūdarbeibys Multikulturalajā centrā. Žydu Sabata svātki: tradicejis i izmontojamī prīškmati.
Nacionalūs kūpīnu literatura, muzyka i simboli
Programa ītver nu 16. da 19. g. s vysaida veida rakstysku dorbu apsavieršonu. Teik pieteiti ar Kēdaiņu piļsātu saisteiti ļutaru, kalvinistu, katuoļu i žydu laiceigī teksti. Školāni ari īsapazeist ar Krīvejis i Pūlejis tekstim, kas ir saisteiti ar 19.–20. g. s. muižu kulturu. Vysaidu tautu i religeju rakstiyskū montuojumu ilustrej muokslys i arhitekturys objekti. Školāni nūskaidroj nūzeimeiguokūs simbolus, kai ari klausuos religiskūs dzīduojumus i vysaidu tautu muzyku.
IV. Viesturiskuos amatnīceibys programa Arnetu sātā
Viesturiskuos amatnīceibys atspūguļuojums Kēdaiņu tautys muokslā: mozgu sīšona
Aprūču i mozguotūs rūtyslītu demonstriešona. Rūtyslītu veiduošonys apvuiceiba. Stuostejums par rūtyslītu viesturi i buorkšu, mozgu i pierleišu simboliskuo nūzeime lītaunīku pasauļa redzīnī. Slaidu demonstriešona nūdarbeibys laikā.
Viesturiskuos omotnīceibys atspūguļuojums Kēdaiņu tautys muokslā: kvarbatku darynuošona, izmontojūt tamburiešonys dakšu i odotu
Stuostejums par Lītuvys tradicionalojom kvarbatku darynuošonys metodem i jūs izmontuošonu. Prezentaceja par kvarbatku darynuošonu, izmantojūt „dakšu”, juos viesture i simboliskuo nūzeime. Apvuiceiba kvarbatku darynuošonā i izšyusteišonā. Slaidu demonstriešona nūdarbeibys laikā.
Īpazeistynuošona ar vylnys veļšonys tradicejom i filcātu rūtuojumu taiseišonu
Apvuiceiba filcātu rūtuojumu taiseišonā. Stuostejums par fiļciešonys viesturi, tradicejom i tehniku.
Viesturiskuos amatnīceibys atspūguļuojums Kēdaiņu tautys muokslā: aplikaceja – vīna nu vacuokūs kruosainuos šyusteišonys metodu
Stuostejums, parkū i kod aplikacejis metode tyka nūsaukta par „tekstila mozaiku aba pečvorku”, kaida ir atškireiba storp „pečvorku” i aplikaceju. Tautystārpu i viesturiski svineigūs driebu izšyušona. Slaidu demonstriešona nūdarbeibys laikā.
Ausšonys tradicejis i tehnologeja Kēdaiņu regionā
Divejis lekcejis-praktikumi. Pyrmuo lekceja: ausšonys suoku demonstriešona, izmontojūt autentiskus 19. g. s. stuovus – dīgu sagataveišona i auduma aizmesšona. Skaidruojums, kam vajadzeigi stuovu vertikaluos i horizontaluos mastivis, kai viers jūs krystojami dīgi, kai mastivu dīgi sasīnami bizē i aptynami stuovu golā. Stuostejums, kur Kēdaiņūs var redzēt unikalūs sveitys auduma paraugus, puorrunys, voi regiona augstmani volkuoja graznuos Slucka jūstys, kod piļsātā beja ausšonys cehi. Ūtrajā lekcejā ruoda, kai aizmest audaklu atbylstūši izmārim: vērt neitīs i škītā, dasīt.
Cymdu i aprūču adeišona Kēdaiņu regionā
Skaidruojums par tradicionalajim aprūču i cymdu rokstim Lītuvys centralajā daļā i Klaipēdys regionā. Stuosts par tū, kai 1940. g. Klaipēdys regiona unikaluo cymdu kolekceja tyka Dotnuvā, kai ari par Lītuvys cymdu izplateibu uorpus juos rūbežim, cymdu veidim, adeišonys tehniku i par cymdu nūzeimi sakralajā, estetyskajā, kasdīnys i svātku aspektā.
Vierpšona
Vierpšonys demonstriešona, izmontojūt vertikalūs i horizontalūs vierpšonys rateņus, kūka rateņu i autentysku akmiņa rateņu nu neolita laikmata.
V. Programys 1863. goda sasaceļšonys muzejā
- Paberže i 1863. goda sasaceļšona
- Dzeive piec 1863. goda sasaceļšonys
- Paberžis simboli – saulis formys krysti, kapelys krysti i dziernakmini (5.–12. klašu školānim i pīaugušajim)
- 1863. goda sasaceļšona Lītuvā (7.–12. klašu školānim i pīaugušajim)
- Pīminis vītys, veļteitys 1863. goda sasaceļšonys nūtykumim (5.–8. klašu školānim)
Edukacinę programą sudaro daugiau nei 30 ikimokyklinio, jaunesnio ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams skirtų temų, apimančių istoriją, etnokultūrą ir dailę.
I. Istorinės programos Kėdainių krašto muziejuje
Nevėžio slėnio paslaptys
Mokiniai mokomosios ekskursijos metu aplanko Sirutiškio dvaro rūmus ir parką – Č. Milošo senelių gimtinę, Kalnaberžę – P. Stolypino ir K. Binkio dvarą ir parką, Paberžę – 1863 metų sukilimo muziejų, Šilingų dvarą, Tėvo Stanislovo bažnytinių reikmenų muziejų, Krekenavą – Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, kurioje kunigavo Maironis, Pašilius – vienintelį Lietuvoje esantį stumbryną, Šventybrastį – 1863 m. sukilėlių slėnį, Šetenius – Nobelio premijos laureato Č. Milošo kultūros centrą, Apytalaukį – grafų Zabielų istorizmo stiliaus dvaro rūmus, Kėdainiuose – minaretą. Ekskursijos metu mokiniai pildo užduočių sąsiuvinius, kuriuose yra užduotys reikalaujančios istorijos, literatūros, biologijos žinių. Programa skirta 5–12 klasių mokiniams. Trukmė – 6 val.
Kėdainiai – Mikalojaus Daukšos ir Česlovo Milošo žemė
Programos metu skaitoma M. Daukšos ir Renesanso laikotarpio Lietuvos poetų kūryba; ištraukos iš rašytojo M. Katkaus etnografinės apybraižos „Balanos gadynė“, Č. Milošo autobiografinio romano „Isos slėnis“ ir J. Paukštelio romano „Kaimynai“; analizuojami minėtų kūrinių motyvais sukurtų filmų fragmentai; pasirenkami tipiškiausi minėtų autorių kūrinių personažai ir kuriamos inscenizacijos, dėliojamos dėlionės. Programa skirta 8–12 klasių mokiniams. Trukmė – 2 val.
(Programos pritaikytos vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams. Vyksta Kėdainių rajone ir Krašto muziejuje)
Ką pasakoja akmeninis kirvukas
Moksleiviai susipažįsta su archeologijos ekspozicija, žiūri ištrauką iš vaizdo filmo „Vikingų festivalis“, matuoja, piešia archeologinius eksponatus, sprendžia kryžiažodžius.
Seni daiktai prabyla
Pamokos metu moksleiviai mokosi kočioti lininį rankšluostį, nešti naščiais medinius kibirus, matuojasi medines klumpes bei mena mįsles, sako patarles, piešia labiausiai patikusius daiktus.
Gyvenimas dvare
Moksleiviai susipažįsta su Kėdainių krašto dvarų istorija, apžiūri Apytalaukio dvaro ragų baldus, patys gamina vėduokles, piešia savo svajonių rūmus.
Viena diena viduramžių mieste
Moksleiviai susipažįsta su Didžiosios Rinkos istorija, piešia svarbiausių architektūrinių paminklų: Rotušės, evangelikų reformatų bažnyčios, Stiklių namų eskizus, pasivaikščioja po senamiesčio kiemelius.
Knygnešių keliais
Moksleiviai susipažįsta su Kėdainių krašto knygnešiais, jų pavojingu gyvenimu, slaptomis mokyklomis, sprendžia kryžiažodžius, skaito XIX a. pab. raštus, žaidžia.
Radvilų giminės istorija
Moksleiviai gilinasi į didikų giminės istoriją, jų tradicijas, papročius, nagrinėja pravardžių reikšmę, piešia Radvilų sarkofagų ornamentus.
Senieji Lietuvos ir Kėdainių herbai
Susipažįsta su senaisiais Lietuvos miestelių herbais, piešia Kėdainių ir Jonušavos herbus, sukuria savo herbų eskizus.
Tremtis ir partizaninis judėjimas Kėdainių krašte
Moksleiviai susipažįsta su tremtinių ir partizanų gyvenimu, skaito jų laiškus, žiūri fotografijas iš Kėdainių krašto muziejaus fondų, klauso tremtinių ir partizanų dainų, eilėraščių.
Kėdainių miestietiškoji kultūra (8kl.)
Ekskursija po Kėdainių senamiestį (Didžioji rinka, Rotušė, Evangelikų reformatų bažnyčia, Arnetų namas) ir darbas su archeologiniais radiniais Krašto muziejaus edukacinėje klasėje.
Senoji liaudies skulptūra. Kryžiaus simbolis
Moksleiviai supažindinami su mažąja liaudies skulptūra, koplytstulpiais, V. Svirskio kryžiais.
Anos Frank istorija šiandienai (8 kl.)
Supažindinami su holokausto aplinkybėmis. Žiūri filmą „Brangioji Kitty“, skaito dienoraščio ištraukas.
Arbatos paslaptys
Apžiūri senovinių virdulių kolekciją, susipažįsta su arbatos gėrimo tradicijomis įvairiose šalyse, ragauja įvairių rūšių lietuviškas arbatas.
II. Etnokultūrinės programos Kėdainių krašto muziejuje
Lino kelias
Susipažįsta su linų apdirbimo įrankiais, linininkystės papročiais, mokomi dainų bei žaidimų.
Rugio kelias
Moksleiviai susipažįsta su žemdirbystės įrankiais, mokosi sėti iš sėtuvės, atskirti įvairių rūšių javus, ragauja įvairių rūšių duonelę, sprendžia kryžiažodžius.
Kad neprailgtų advento vakarai
Supažindinami su advento papročiais, burtais, mokomi adventinių žaidimų bei dainų.
Kalėdų belaukiant
Supažindinami su Kalėdų ir Kūčių papročiais, burtais, žaidimais.
Šalta žiema šalin eina
Supažindinami su Užgavėnių papročiais, dainomis, žaidimais.
Paukščių sugrįžtuvės
Supažindinami su paukščių sugrįžimu, švenčių papročiais, vaikų smulkiąja tautosaka, paukščių balsų pamėgdžiojimais.
Velykų pramogos
Supažindinami su kiaušinių marginimo būdais, Velykų papročiais, mokomi velykinių žaidimų ir dainų.
Margučiai
Aiškinami margučių raštų simboliai, mokomasi marginti vašku kiaušinius.
Piemenėlių papročiai
Supažindinami su Sekminių papročiais, žaidimais, dainomis, vaikų tautosaka.
III. Programos Daugiakultūriame centre
Religinių konfesijų maldos namai (9–12 kl.)
Pamoka-ekskursija po katalikų, reformatų, stačiatikių ir judėjų maldos namus, kurios metu išsiaiškinami panašumai ir skirtumai, užduočių lapuose atliekamos užduotys. Praktinis užsiėmimas Daugiakultūriame centre nagrinėjant religinių konfesijų artefaktus.
Holokaustas (10–12 kl.)
Žiūrimos ir aptariamos ištraukos iš filmų „Saulėlydis Lietuvoje“ ir „Ambulance“, atliekamos užduotys, diskusijos.
Štetlas ir tradicijos (5–12 kl.)
Ekskursija po Kėdainių senamiestį, kurios metu atskleidžiama žydų gyvenimo specifika Lietuvos miesteliuose, praktinis užsiėmimas Daugiakultūriame centre – nagrinėjama specifiškiausia žydų šventė – šabas, su ja susiję papročiai ir naudoti daiktai (kipa, šabo žvakidė, kidušinės taurelės), pasivaišinama macais ir vynuogių sultimis.
Tautinių ir konfesinių bendruomenių literatūra, muzika ir simboliai (9–11 kl.)
Programa apima įvairių žanrų rašytinę kūrybą nuo XVI iki XIX a., nagrinėjami su Kėdainiais susiję evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, katalikų bei pasaulietiniai žydų tekstai. Susipažįstama su rusų ir lenkų tekstais, atspindinčiais XIX–XX a. pradžios dvarų kultūrą Kėdainių krašte. Skirtingų tautų ir religinių konfesijų rašytinis palikimas iliustruojamas vaizduojamojo meno, architektūros pavyzdžiais, paaiškinami svarbesni simboliai; užsiėmimų metu klausomasi religinių giesmių ir įvairių tautų muzikos.
IV. Senųjų amatų programos Arnetų name
Senųjų amatų antspindys Kėdainių tautodailėje: kutų rišimas
Demonstruojamos riešinės ir rišti papuošalai, mokoma pasidaryti papuošalus, aiškinama jų atsiradimo istorija bei simbolinė kutų, mazgo ir karoliukų reikšmė lietuvių pasaulėžiūroje. Paskaitos metu demonstruojamos skaidrės.
Senųjų amatų antspindys Kėdainių tautodailėje: tinklelių nėrimas šaudykle ir vašeliu
Aptariamos lietuviškų nėrinių nėrimo ir jų panaudojimo tradicijos, pristatoma tinklelių nėrimo šaudykle (šakute) atsiradimo istorija ir simbolinė reikšmė, mokoma nėrimo ir tinklelių siuvinėjimo. Paskaitos metu demonstruojamos skaidrės.
Vilnos vėlimo tradicijų pristatymas ir veltinių papuošalų gamyba
Mokoma pasigaminti veltus papuošalus, supažindinama su vėlimo istorija, tradicija ir technika.
Senųjų amatų antspindys Kėdainių tautodailėje: apsiuvas (aplikacija) – vienas seniausių spalvoto siuvinėjimo būdų
Supažindinama, kodėl ir kada apsiuvų siuvinėjimas pradėtas vadinti „skiautiniais“, kuom skiautinių siuvimo technika skiriasi nuo tradicinio apsiuvų siuvinėjimo, kaip buvo siuvinėjami tautiniai bei seniausieji apeiginiai rūbai. Demonstruojamos skaidrės.
Audimo tradicijos ir technologija Kėdainių krašte
Dvi paskaitos–praktiniai užsiėmimai. Pirmoje paskaitoje autentiškomis XIX a. staklėmis demonstruojama įžanga į audimą – siūlų paruošimas audiniui ir audeklo apmetimas. Aiškinama, kam naudojami vertikalūs ir horizontalūs mestuvai, kaip ant jų kryžiuojami siūlai, kaip metmenų siūlai surišami į kasą ir riečiami į veleną. Taip pat pasakojama, kur Kėdainiuose galima pamatyti unikalių kontušinių audinių pavyzdžių, svarstoma, ar nešiojo mūsų krašto didikai prabangias Slucko juostas, kada mieste atsirado audimo cechai. Antroje paskaitoje mokoma, kaip apmesti matmenys tam tikru būdu įtaisomi staklėse: riečiami į matmenų veleną, veriami į nytis bei skietą, primazgomi prie audeklo lazdelės.
Riešinių ir pirštinių mezgimas Kėdainių krašte
Nagrinėjami tradiciniai Vidurio Lietuvos ir Klaipėdos krašto riešinių ir pirštinių raštai pasakojama, kaip unikali Klaipėdos krašto pirštinių kolekcija 1940 m. atsidūrė Dotnuvoje, taip pat apie lietuviškų pirštinių paplitimą, formas, mezgimo techniką, sakralinę ir estetinę, paprotinę ir apeiginę reikšmes. Demonstruojamos skaidrės.
Verpimas
Demonstruojamas verpimas stačiuoju ir gulsčiuoju rateliais, mediniu verpstuku bei autentišku neolito epochos akmeniniu verpstuku.
V. Programos 1863 m. sukilimo muziejuje
- Paberžė ir 1863 m. sukilimas
- Gyvenimas po 1863 m. sukilimo
- Paberžės simboliai – saulutės, koplytstulpiai, stogastulpiai, dubenuotieji akmenys (skirta 5–12 klasių mokiniams ir suaugusiems)
- 1863 m. sukilimas Lietuvoje (skirta 7–12 klasių mokiniams ir suaugusiems)
- 1863 m. sukilimo atmintinos vietos (skirta 5–8 klasių mokiniams)