Kėdainiai Regional Museum – one of the oldest in Lithuania – was established in 1922. The expositions of the Museum and its branches tell about the life of the private Kėdainiai town of the 15th–19th centuries, its national communities of Lithuanians, Poles, Scots, Germans, Jews and Russians as well as confessional communities of the Reformers, Lutherans, Catholics, Arians, Orthodox and Jews.
Only in Kėdainiai Regional Museum and its branches visitors can see the unique furniture made of horns from Apytalaukis manor of counts Zabiełło, a collection of crosses of most famous artist Vincas Svirskis in a former Carmelite monastery, a mausoleum of the Dukes Radziwills and their unique sarcophaguses in the Reformed Church, get acquainted with history of the Jewish community and the Holocaust in the Multicultural Centre, established in a former small winter synagogue, feel the spirit of the 1863 uprising in a former manor of barons Szyłłing in Paberžė.
Multicultural Centre, Old Market Square 12, Kėdainiai, LT-57247, tel. (8-347) 51778, e-mail daugiakulturis@gmail.com
The Multicultural Centre, that was opened in 2002, is established in a restored former small winter synagogue of the 19th century. In the Centre there is an exposition ‘Fellow citizens, we had lost’ about Kėdainiai Jewish community and the Holocaust. The Multicultural Centre organizes various cultural events, concerts of jazz and professional music, exhibitions and seminars, as well as educational and club activity.
Mausoleum of the Dukes Radziwiłłs in the Reformed Church, Senoji st. 1, Kėdainiai, tel. +370 347 53685
It is the first gravesite of the 17th century of the nobles of the Grand Duchy of Lithuania, established in one of the oldest and biggest Protestant churches in Polish-Lithuanian Commonwealth and restored in 2001. In the Mausoleum there are 6 unique monuments of national significance of art of the 17th century – sarcophaguses of Dukes Christopher the Thunder (1547–1603), Janusz (1612-1655), Mikołaj (1610–1611), Jerzy (1616–1617), Stefan (1624–1624) and Elzbieta (1622–1626) the Radziwiłłs. Sarcophaguses of Christopher Radziwiłł the Thunder and his grandchildren are of the Renaissance style, made of tin and the luxurious sarcophagus of Janusz Radziwiłł is of Baroque style and is made of copper and brass plates, gold-plated rivets and silver-plates. The author of this sarcophagus was a famous goldsmith of Torun, the kings’ Władysław and Jan Kazimierz Vaza servitor Johann Christian Bierpfaff (about 1600–about1680).
The exposition in the Church tells history about Kėdainiai Reformed Church, buried family members of the Dukes Radziwiłłs and restoration of the sarcophaguses.
Museum of the 1863 uprising, Paberžė village, Gudžiūnai, Kėdainiai district, tel. + 370 645 12407, e-mail muziejus1863@gmail.com
The unique museum in Lithuania, dedicated to the 1863 uprising, is established in a former manor of Barons Szyłłing, who were supporters of the uprising in Paberžė and where parson Antanas Mackevičius with his men were the first in Lithuania, who actively supported uprising that started in Poland in January, 1863. The Museums exposition reveals the reasons of the uprising, its course, insurgents, results and history of the manor. In order to properly present visitors with the uprising, the base of the exposition is a combination of red and white colors and an aspect of duplexity. These colors symbolize the main groups of insurgents – the reds and the whites. The reds are citizens of democratic view, mostly of them peasants. The whites are noblemen of the Grand Duchy of Lithuania and Poland. In some spaces of the exposition there also is a dark grey color representing the third side of the uprising, the tsar Russia. At the end of the exposition, a visitor gets into quite different expositional space – presentation of the oil lamps. The exposition consists of oil lamps, collected and restored by Kėdainiai Regional Museum. The exposition also presents an inventor of the oil lamps, supporter of the 1863 uprising Ignacy Łukasiewicz.
Museum of Wooden Sculptures by Vytautas Ulevičius, J.Basanavičiaus st. 36 (1st floor), Kėdainiai, LT-57177
The Museum was established in Kėdainiai district municipality building, in 2004. The exposition consists of more than 50 art works, created by famous artist, a resident of Krakės (Kėdainiai district) Vytautas Ulevičius (born in 1934).
The Arnets House, Radvilų st.21, Kėdainiai, LT-57254
The Arnet’s House is a material heritage of the Scottish community that lived in Kėdainiai in the 17th–18th centuries. The House, built by a Scot merchant John Arnet, is situated next to the Big Market Square – the main market place at this time. By the square there lived a large and influential community of the Scottish reformers.
The House is a sample of the townish residential architecture of the 18th–19th centuries with survived authentical plan of exterior and interior. Beneath the House there is a large vaulted cellar and in the first floor, next to the cupola shaped chimney, a vaulted room for a toilet, so-called ‘luftcloset’, is the lonely room of such purpose in a residential house, survived in the ancient houses in Lithuania.
The Arnet’s House is a sample of the townish residential architecture of the 18th–19th centuries, that during the period of 350 years bypassed large changeovers, reconstructions and readjustments. In Lithuania, there are no more such houses with survived authentic plan of exterior and interior as well as elements of decoration. Therefore, the House is a unique monument and valuable objetc of tourism. Its Scottish origin gives the House some exotic and attraction. The House was also a presbytery of the Reformed Church and a meeting place for priests. The House is an architectural monument, protected by the state.
In 2014–2015 it is planned to establish in the building a multifunctional centre representing the townish culture of the 17th–19th centuries and traditional crafts.
The Arnet’s House belongs to Kėdainiai Regional Museum. Its functions, as one of the Museum departments, will be as follows:
- Research of archaeological, written and iconographic sources about Kėdainiai town;
- Educative activity of the town culture;
- Organization of events related with promotion of the townish culture;
- Creation and implementation of programs related with youth occupation and socialization;
- Organization of conferences;
- Organization of purposive educative and culture popularization events;
- Organization of meetings for clubs related with research of the town history and popularization;
- The research centre of the medieval Kėdainiai culture and history;
- Demonstration and teaching of traditional crafts.
The reconstructed House will be a place for reception and informal communication in the historical environment for town’s guests’ delegations, tourists, youth organizations and citizens. This project will help to preserve and recreate the authentic environment of the 17th–19th centuries, representing not only the theoretical cultural heritage of Kėdainiai, but also illustrating it in the material.Ķēdaiņu Reģionālais muzejs, kurš ir viens no vecākajiem muzejiem Lietuvā, tika izveidots 1922. g. Muzeja un tā filiāļu ekspozīcijas stāsta par Ķēdaiņu pilsētas dzīvi no 15. līdz 19. gs, par pilsētā dzīvojošām lietuviešu, poļu, skotu, vāciešu, ebreju un krievu kopienām, kā arī par reformātu, luterāņu, katoļu, ariāņu, pareizticīgo un ebreju konfesiju kopienām.
Tikai Ķēdaiņu Reģionālā muzeja un tā filiāļu apmeklētāji var aplūkot unikālas, no ragiem izgatavotas mēbeles, kas kādreiz atradās grāfa Zabiello Apītalauķa muižā, bijušajā karmelītu klosterī var aplūkot krustu kolekciju, kuru radījis viens no slavenākajiem māksliniekiem Vincas Svirskis, Reformātu baznīcā var apskatīt hercogu Radzivilu mauzoleju un unikālus sarkofāgus, Multikulturālajā centrā, kas izveidots bijušajā ziemas sinagogā, var iepazīties ar ebreju kopienas vēsturi un uzzināt par holokaustu, kā arī sajust 1863. g. sacelšanās garu bijušajā baronu Šilingu muižā, kas atrodas Paberžē.
Multikulturālais centrs, Senosios Rinkos 12, Ķēdaiņi, LT-57247, tel. (8-347) 51778, e-pasts: daugiakulturis@gmail.com
Multikulturālais centrs, kas tika atvērts 2002. g., ir izveidots atjaunotā, 19. gs celtajā, nelielajā ziemas sinagogā. Centrā atrodas ekspozīcija „Līdzpilsoņi, kurus mēs esam zaudējuši” par Ķēdaiņu ebreju kopienu un holokaustu. Multikulturālais centrs organizē dažādus kultūras pasākumus, džeza un profesionālās mūzikas koncertus, izstādes un seminārus, kā arī izglītības un klubu aktivitātes.
Hercogu Radzivilu mauzolejs Reformātu baznīcā, Senoji 1, Ķēdaiņi,
tel. +370 347 53685
Tā ir 17. gs. Lietuvas Lielhercogistes augstmaņu senākā kapa vieta, kura atrodas vienā no vecākajām un lielākajām Polijas–Lietuvas Valstu savienības protestantu baznīcām un kura tika atjaunota 2001. g. Mauzolejā ir 6 unikāli 17. gs. valsts nozīmes pieminekļi – hercogu Kristofera Pērkona (1547–1603), Januša (1612–1655), Mikolaja (1610–1611), Jurģa (1616–1617), Stefana (1624–1624) un Elzbetas (1622–1626) Radzivilu sarkofāgi. Kristofera Pērkona Radzivila un viņa mazbērnu sarkofāgi ir veidoti renesanses stilā un ir izgatavoti no alvas, bet Januša Radzivila greznais sarkofāgs ir veidots baroka stilā un izgatavots no misiņa, vara un sudraba plāksnēm, kas rotātas ar apzeltītām kniedēm. Šo sarkofāgu autors bija slavenais Toruņas zeltkalis, karaļa Vladislava un karaļa Jana Kazimira Vāsa kalps Jans Kristians Bierpfafs (dzīvojis ~1600–1680).
Ekspozīcija, kas atrodas baznīcā, vēsta par Ķēdaiņu Reformātu baznīcas vēsturi, par hercogu Radzivilu apglabātajiem ģimenes locekļiem un sarkofāgu atjaunošanu.
1863. gada sacelšanās muzejs, Paberže ciems, Gudžūņi, Ķēdaiņu raj., tel. + 370 645 12407, e-pasts: muziejus1863@gmail.com
Unikāls muzejs Lietuvā, kas veltīts 1863. g. sacelšanās notikumiem, ir izveidots bijušajā muižā, kas piederēja Baronam Šilingam, kurš atbalstīja sacelšanos Paberže, un kur mācītājs Antans Mackevičs ar saviem vīriem bija pirmie Lietuvā, kuri aktīvi atbalstīja sacelšanos, kas sākās Polijā 1863. g. janvārī. Muzeja ekspozīcija atklāj sacelšanās iemeslus, tās notikumu gaitu, nemiernieku biogrāfijas, rezultātus un muižas vēsturi. Lai apmeklētājos radītu atbilstošu iespaidu par sacelšanos, ekspozīcijā tiek izmantota galvenokārt sarkanās un baltās krāsas kombinācija un dublēšanās efekts. Šīs krāsas simbolizē galvenās nemiernieku grupas – sarkanos un baltos. Sarkanie ir pilsoņi, lielākoties no tiem zemnieki, kas atbalstīja demokrātiskās idejas. Baltie ir Lietuvas un Polijas Lielhercogistes augstmaņi. Dažviet ekspozīcijā parādās arī tumši pelēkā krāsā, kas pārstāv trešo sacelšanās pusi – Krievijas caru. Ekspozīcijas noslēguma posmā apmeklētājs nokļūst pavisam citā izstādes telpā, kur tiek eksponētas petrolejas lampas. Ekspozīcijā ir petrolejas lampas, kuras ir savācis un restaurējis Ķēdaiņu Reģionālais muzejs. Ekspozīcija sniedz arī informāciju par petrolejas lampu izgudrotāju un 1863. g. sacelšanās atbalstītāju Ignasiju Lukaševiču.
Vītauta Uleviča koka skulptūru muzejs, J.Basanavičiaus 36 (1. stāvs), Ķēdaiņi, LT-57177
Muzejs tika dibināts 2004. g. Ķēdaiņu rajona pašvaldības ēkā. Ekspozīcija sastāv no vairāk nekā 50 mākslas darbiem, kurus radījis slavenais mākslinieks, Kraķes (Ķēdaiņu raj.) iedzīvotājs Vītauts Ulevičs (dzimis 1934. g.)
Arnetu nams, Radvilų 21, Ķēdaiņi, LT-57254
Arnetu nams ir Skotijas kopienas, kas dzīvoja Ķēdaiņos no17. līdz 18. gs., materiālais mantojums. Nams, kuru uzbūvēja skotu tirgotājs Džons Arnets, atrodas blakus Lielajam tirgus laukumam, kas tajā laikā bija galvenā tirgus vieta. Netālu no laukuma dzīvoja liela un ietekmīga Skotijas reformatoru kopiena.
Nams ir 18.–19. gs. pilsētu dzīvojamo ēku arhitektūras paraugs ar autentisku eksterjeru un interjeru. Zem mājas ir liels velvēts pagrabs un pirmajā stāvā, blakus kupolveida formas skurstenim, atrodas velvēta istaba ar tualeti, tā saukto luftcloset, kas senajās Lietuvas dzīvojamajās ēkās bija vienīgā šādam nolūkam domātā istaba.
Arnetu nams ir 18.–19. gs. pilsētu dzīvojamo ēku arhitektūras paraugs, kas 350 gadu laika posmā ir piedzīvojis lielus apvērsumus, rekonstrukcijas un pārstrukturēšanās. Lietuvā šis nams ir vienīgais, kam ir saglabājies autentisks eksterjera un interjera plānojums, kā arī autentiski apdares elementi, tādēļ šis nams ir unikāls piemineklis un vērtīgs tūrisma objekts. Skotu izcelsme piešķir ēkai eksotismu un pievilcību. Nams bija arī Reformātu baznīcas prezbiterija un priesteru tikšanās vieta. Nams ir valsts aizsargāts arhitektūras piemineklis.
2014.–2015. g. tiek plānots izveidot ēkā daudzfunkcionālu centru, kas pārstāvētu 17.– 19. gs. pilsētniecisko kultūru un tradicionālo amatniecību.
Arnetu nams pieder Ķēdaiņu Reģionālajam muzejam. Tā kā nams ir muzeja struktūrvienība, tajā notiek šādas aktivitātes:
ü Ķēdaiņu pilsētas arheoloģisko, rakstveida un ikonogrāfisko avotu izpēte
ü pilsētas kultūras izglītojošu aktivitāšu organizēšana
ü pasākumu, kas saistīti ar pilsētnieciskās kultūras popularizēšanu, organizēšana
ü programmu, kas saistītas ar jauniešu nodarbošanos un socializāciju, izveide un īstenošana
ü konferenču organizēšana
ü izglītojošu un kultūras popularizēšanas pasākumu organizēšana
ü sanāksmju organizēšana klubiem, kas saistīti ar pilsētas vēstures pētniecību un tās popularizēšanu
ü viduslaiku Ķēdaiņu kultūras un vēstures pētniecības centrs
ü tradicionālās amatniecības demonstrēšana un mācīšana
Rekonstruētā māja būs vieta, kur uzņemt pilsētas viesu delegācijas, tūristus, jaunatnes organizācijas un iedzīvotājus un organizēt neoficiālas tikšanās vēsturiskā vidē. Šis projekts palīdzēs saglabāt un atjaunot 17.–19.gadsimta autentisko vidi, kas pārstāv ne tikai teorētisko Ķēdaiņu kultūras mantojumu, bet arī ilustrē to autentiskā veidā.Kēdaiņu Regionalais muzejs, kurs ir vīns nu vacuokūs muzeju Lītuvā, tyka izveiduots 1922. g. Muzeja i juo filiaļu ekspozicejis stuosta par Kēdaiņu piļsātys dzeivi nu 15. da 19. g. s, par piļsātā dzeivojūšom lītavnīku, pūļu, skotu, vuocīšu, žydu i krīvu kūpīnom, kai ari par reformatu, ļutaru, katuoļu, ariaņu, pareizticeigūs i žydu konfeseju kūpīnom.
Viņ Kēdaiņu Regionaluo muzeja i juo filiaļu apmaklātuoji var apsavērt unikalys, nu rogu taiseitys mebelis, kas kod nabejs atsaroda grafa Zabello Apītalauķa muižā, bejušajā karmelitu klūsterī var redzēt krystu kolekceju, kuru radejs vīns nu slovonuokūs muokslinīku Vincs Svirskis, Reformatu bazneicā var apsavērt hercogu Radzivilu mauzoleju i unikalus sarkofagus, Multikulturalajā centrā, kas izveiduots bejušajā zīmys sinagogā, var īsapazeit ar žydu kūpīnys viesturi i dazynuot par holokaustu, kai ari sajust 1863. g. sasacelšonys goru bejušajā baronu Šilingu muižā, kas atasarūn Paberžē.
Multikulturalais centrs, Senosios Rinkos 12, Kēdaini, LT-57247, tel. (8-347) 51778, e-adress: daugiakulturis@gmail.com
Multikulturalais centrs, kas tyka atvārts 2002. g., ir izveiduots atjaunuotajā, 19. g. s. caltajā, nalelajā zīmys sinagogā. Centrā atsarūn ekspoziceja „Mīškuoni, kurus mes asom zaudiejuši” par Kēdaiņu žydu kūpīnu i holokaustu. Multikulturalais centrs organizej vysaidus kulturys pasuokumus, džeza i profesionaluos muzykys koncertus, izstuodis i seminarus, kai ari izgleiteibys i klubu aktivitatis.
Hercogu Radzivilu mauzolejs Reformatu bazneicā, Senoji 1, Kēdaini,
tel. +370 347 53685
Tei ir 17. g. s. Lītuvys Lelhercogistis augstmaņu senejuokuo kopa vīta, kura atsarūn vīnā nu vacuokūs i leluokūs Pūlejis–Lītuvys Vaļstu savīneibys ļutaru bazneicu i kura tyka atjaunuota 2001. g. Mauzolejā ir 6 unikali 17. g. s. vaļsts nūzeimis pīminekli – hercogu Kristofera Pārkiuņa (1547–1603), Januša (1612–1655), Mikolaja (1610–1611), Jurģa (1616–1617), Stefana (1624–1624) un Elzbetys (1622–1626) Radzivilu sarkofagi. Kristofera Pārkiuņa Radzivila i juo mozbārnu sarkofagi ir darynuoti renesaņsis stylā i ir taiseiti nu olvys, a Januša Radzivila boguoteigais sarkofags ir darynuots baroka stylā i taiseits nu miseņa, vara i sudobra pluokšņu, kas rūtuotys apzeļteitom pūdzeņom. Itūs sarkofagu autors beja slovonais Torunis zaltkaļs, karaļa Vladislava i karaļa Jana Kazimira Vāsa kolps Jans Kristians Bierpfafs (dzeivuojs ~1600–1680).
Ekspoziceja, kas atsarūn bazneicā, stuosta par Kēdaiņu Reformatu bazneicys viesturi, par hercogu Radzivilu paglobuotajim saimis lūceklim i sarkofagu atjaunuošonu.
1863. goda sasaceļšonys muzejs, Paberžis cīms, Gudžūni, Kēdaiņu raj., tel. + 370 645 12407, e-adress: muziejus1863@gmail.com
Unikals muzejs Lītuvā, kas veļteits 1863. g. sasaceļšonys nūtykumim, dorbojās bejušajā muižā, kas pīderēja baronam Šilingam, kurs atbaļsteja sasaceļšonu Paberžē, i kur bazneickungs Antans Mackevičs ar sovim veirim beja pyrmī Lītuvā, kuri aktivi atbaļsteja sasaceļšonu, kas suocēs Pūlejā 1863. g. janvarī. Muzeja ekspoziceja atkluoj sasaceļšonys īmesļus, juos nūtykumu ītumu, namīrnīku biografejis, rezultatus i muižys viesturi. Kab apmaklātuojūs radeitu atbylstūšu īspaidu par sasaceļšonu, ekspozicejā pamatā ir izmontuota sorkonuos i boltuos kruosys kombinaceja i dubliešonuos efekts. Ituos kruosys simbolizej golvonuos namīrnīku grupys – sorkonūs i boltūs. Sorkonī ir pylsūni, pamatā – zemnīki, kas atbaļsteja demokratiskys idejis. Boltī ir Lītuvys i Pūlejis Lelhercogistis augstmani. Pa reizei ekspozicejā pasaruoda ari tymsi palākuo kruosa, kas puorstuov trešū sasaceļšonys pusi – Krīvejis caru. Ekspozicejis nūslāgumā apmaklātuojs daīt da pavysam cytys izstuodis telpys, kur ir izstuodeiti gasnīki. Ekspozicejā ir gasnīki, kurus ir savuocs i restaurejs Kēdaiņu Regionalais muzejs. Ekspoziceja dūd ari informaceju par gasnīku izgudruotuoju i 1863. g. sasaceļšonys atbaļsteituoju Ignaseju Lukaševiču.
Vītauta Uleviča kūka skulpturu muzejs, J. Basanavičiaus 36 (1. stuovs), Kēdaiņi, LT-57177
Muzejs tyka dybynuots 2004. g. Kēdaiņu rajona pošvaļdeibys ākā. Ekspozicejā ir vaira kai 50 muokslys dorbu, kurus radejs slovonais muokslinīks, Krakis (Kēdaiņu raj.) īdzeivuotuojs Vītauts Ulevičs (dzims 1934. g.)
Arnetu sāta, Radvilų 21, Kēdaiņi, LT-57254
Arnetu sāta ir Skotejis kūpīnys, kas dzeivuoja Kēdaiņūs nu17. da 18. g. s., materialais montuojums. Sāta, kuru izcēle skotu tierguotuojs Džons Arnets, atsarūn sūpluok Lelajam tierga laukumam, kas tymā laikā beja golvonuo tierga vīta. Laukuma tyvumā dzeivuoja lela i ītekmeiga Skotejis reformatoru kūpīna.
Sāta ir 18.–19. g. s. piļsātu dzeivojamūs āku arhitekturys paraugs ar autentisku eksterjeru i interjeru. Sātys zamaškā ir lels valvāts pagrobs i pyrmajā stuovā, sūpluok kupola formys škūrstynam, atsarūn valvāta ustoba ar tualeti, tai sauktū luftcloset, kas senejuos Lītuvys dzeivojamajuos ākuos beja vīneiguo itaidam nūlyukam paradzātuo ustoba.
Arnetu sāta ir 18.–19. g. s. piļsātu dzeivojamūs āku arhitekturys paraugs, kas 350 godu laika pūsmā ir pīdzeivuojs lelus apvārsumus, rekonstrukcejis i puorsastrukturiešonu. Lītuvā itys sāta ir vīneigais, kam ir sasaglobuojs autentisks eksterjera i interjera plānuojums, kai ari autentiski apdaris elementi, partū tys ir unikals pīmineklis i vierteigs turisma objekts. Skotu izceļsme daškir ākai eksotismu i pīviļceibu. Sāta beja ari Reformatu bazneicys prezbitereja i prīsteru sasatykšonys vīta. Sāta ir vaļsts aizsorguots arhitekturys pīmineklis.
2014.–2015. g. ir planavuots izveiduot ākā daudzfunkcionalu centru, kas paruodeitu 17.– 19. g. s. mīškuonu kulturu i tradicionalū amatnīceibu.
Arnetu sāta pīdar Kēdaiņu Regionalajam muzejam. Tai kai sāta ir muzeja strukturvīneiba, jimā nūteik itaidys aktivitatis:
- Kēdaiņu piļsātys arheologiskūs, rakstveida i ikonografiskūs olūtu izpēte
- piļsātys kulturys izgleitojušūs aktivitašu organiziešona
- pasuokumu, kas saisteiti ar mīškuonu kulturys populariziešonu, organiziešona
- programu, kas saisteitys ar jaunīšu nūsadorbuošonu i socializaceju, izveide i eistynuošona
- konfereņču organiziešona
- izgleitojūšūs i kulturys populariziešonys pasuokumu organiziešona
- klubu, kas saisteiti ar piļsātys viesturis pietnīceibu i juos populariziešonu, saīšonu organiziešona
- vydslaiku Kēdaiņu kulturys i viesturis pietnīceibys centrs
- tradicionaluos amatnīceibys demonstriešona i vuiceišona
Rekonstruātuo sāta byus vīta, kur sajimt piļsātys gostu delegacejis, turistus, jaunatnis organizacejis i īdzeivuotuojus i organizēt naoficialys tikšonuos viesturiskā vidē. Itys projekts paleidzēs saglobuot i atjaunuot 17.–19. g. s. autentiskū vidi, kas puorstuov na viņ teoretiskū Kēdaiņu kulturys montuojumu, a ari ilustrej jū autentiskā veidā.Kėdainių krašto muziejus – vienas iš seniausių Lietuvoje, įkurtas 1922 m. Muziejus ir jo skyriai pasakoja apie XV – XIX a privataus Kėdainių miesto, kuriame gyvavo lietuvių, lenkų, škotų, vokiečių, žydų ir rusų tautinės bei reformatų, liuteronų, katalikų, arijonų, stačiatikių ir judėjų konfesinės bendruomenės, istoriją. Tik Kėdainių krašto muziejuje ir jo skyriuose galėsite pamatyti unikalius ragų baldus iš grafų Zabielų Apytalaukio dvaro ir garsiausio dievdirbio Vinco Svirskio kryžių kolekciją buvusiame karmelitų vienuolyne, kunigaikščių Radvilų mauzoliejų ir unikalius sarkofagus reformatų bažnyčioje, susipažinti su Kėdainių žydų bendruomenės ir holokausto istorija Daugiakultūriame centre buvusioje mažojoje žieminėje sinagogoje, pajusti 1863 m. sukilimo dvasią buvusiame baronų Šilingų dvare Paberžėje.
Daugiakultūris centras, Senoji rinka 12, Kėdainiai, LT-57247, tel.(8-347) 51778, el.p. daugiakulturis@gmail.com
2002 m. atvėręs duris Daugiakultūris centras yra įkurtas restauruotoje buvusioje XIX a. mažojoje žieminėje sinagogoje. Centre įrengta ekspozicija apie Kėdainių žydų bendruomenę ir Holokaustą „Bendrapiliečiai, kurių netekome“. Vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, džiazo ir profesionaliosios muzikos koncertai, organizuojamos parodos, seminarai. Vykdoma edukacinė ir klubinė veikla.
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus reformatų bažnyčioje, Senoji g. 1, Kėdainiai, tel. +370 347 53685
Tai pirmoji 2001 m. atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547-1603), Jonušo (1612-1655), Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir Elžbietos (1622-1626) Radvilų sarkofagai. Kristupo Radvilos Perkūno ir jo vaikaičių sarkofagai yra renesanso stiliaus pagaminti iš alavo, o prabangus Jonušo Radvilos barokinio stiliaus sarkofagas, pagamintas iš vario ir žalvario skardų, paauksuotų kniedžių bei pasidabruotų kalstinių. Šio sarkofago autorius buvo žymus Torūnės auksakalys, karalių Vladislovo ir Jono Kazimiero Vazų dvaro servitorius Jonas Kristijonas Byrfafas (Johann Christian Bierpfaff) (apie 1600-apie1680).
Bažnyčioje įrengta paroda, pasakojanti apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istoriją, mauzoliejuje palaidotus kunigaikščių Radvilų šeimos atstovus, sarkofagų restauravimą.
1863 m. sukilimo muziejus, Paberžės k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., tel. + 370 645 12407, el. p. muziejus1863@gmail.com
Vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimui skirtas muziejus yra įsikūręs buvusiame sukilimo rėmėjų baronų Šilingų dvare Paberžėje, kurios klebonas Antanas Mackevičius su savo būrio vyrais pirmasis Lietuvoje kovos veiksmais palaikė 1863 m. sausio mėn. Lenkijoje kilusį sukilimą. Muziejaus ekspozicijoje atskleidžiamos sukilimo priežastys, eiga, jo dalyviai, pasekmės, dvaro pastato istorija. Siekiant kuo išsamiau lankytoją supažindinti su sukilimu, ekspozicijos koncepcijos pagrindu pasirinktas raudonos ir baltos spalvų derinys bei dvipusiškumo aspektas. Būtent šios spalvos pasirinktos ekspozicijoje todėl, kad jos simbolizuoja sukilimo dalyvių grupes – „raudonuosius“ ir „baltuosius“. „Raudonieji“ – demokratinių pažiūrų piliečiai, dauguma jų valstiečiai. „Baltieji“ – LDK ir Lenkijos bajorai, šlėktos. Kai kuriose erdvėse įvedama ir tamsiai pilka spalva – tai trečioji sukilimo pusė, carinės Rusijos kariai. Ekspozicijos pabaigoje lankytojas patenka į kitą ekspozicinę erdvę – žibalinių lempų pristatymą. Šioje salėje eksponuojama Kėdainių krašto muziejaus surinktų restauruotų ir konservuotų žibalinių lempų kolekcija. Šioje salėje pristatomas ir žibalinės lempos išradėjas – 1863 m. sukilimo rėmėjas Ignacijus Lukošievičius.
Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus, J.Basanavičiaus g. 36 (2 aukštas), Kėdainiai, LT-57177
Muziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės patalpose. Čia eksponuojama daugiau nei 50 Krakėse (Kėdainių raj.) gyvenančio žinomo drožėjo Vytauto Ulevičiaus (g.1934 m.) darbų.
Arnetų (Senjorų) namas, Radvilų g.21, Kėdainiai, LT-57254
Arnetų namas yra škotų bendruomenės, gyvenusios XVII–XVIII a. Kėdainiuose materialus palikimas. Namas mūrytas XVII a. vid. škotų pirklio Jono Arneto, prie Didžiosios rinkos aikštės – tuo laiku pagrindinės miesto turgavietės. Prie jos XVII–XVIII a. gyveno didelė ir įtakingą škotų reformatų bendruomenė.
Namas yra XVIII–XIX a. miestietiškos gyvenamosios architektūros pavyzdys, kuriame išliko autentiškos išorės ir vidaus planas. Po namu sumūrytas įspūdingo dydžio skliautuotas rūsys, o antrame namo aukšte prie kupolo formos kamino įrengta skliautuota patalpa tualetui, vadinamasis ,,liuftklozetas”, yra vienintelė tokios paskirties patalpa išlikusi Lietuvoje, miestiečių gyventame name.
Arnetų namas yra XVII–XIX a. miestietiškos gyvenamosios architektūros pavyzdys, kuris per 350 m gyvenimo laikotarpį išvengė didesnių pertvarkymų, rekonstrukcijų ir pritaikymų. Tokių namų, kuriuose išliko autentiškas išorės ir vidaus planas bei apdailos detalės Lietuvoje nėra. Todėl namas yra unikalus paminklas ir vertingas turizmo objektas. Namui egzotikos ir patrauklumo teikia škotiška jo kilmė. Šis namas buvo evangelikų reformatų bažnyčios klebonija, čia suvažiuodavo senjorai į pasitarimus. Namas yra architektūros paminklas, saugomas valstybės.
2014-2015 m. šiame name planuojama įkurti daugiafunkcį, XVII-XIXa. miestietiškąją kultūrą ir tradicinius amatus pristatantį centrą.
Arnetų namas priklauso Kėdainių krašto muziejui. Jo, kaip vieno iš muziejaus skyrių, funkcijos bus:
- Archeologinių, rašytinių, ikonografinių šaltinių apie Kėdainių miestą tyrimas
- Švietėjiška – edukacinė miesto kultūros veikla
- Renginių, susijusių su miesto kultūros propagavimu, organizavimas
- Programų, susijusių su jaunimo užimtumu ir socializacija, kūrimas ir vykdymas
- Konferencijų rengimas
- Tikslinių šviečiamųjų, kultūros populiarinimo renginių organizavimas
- Su miesto istorijos tyrimu ir populiarinimu susijusių klubų susibūrimo vieta
- Viduramžių Kėdainių miesto kultūros istorijos tyrimo centras
- Tradicinių amatų demonstravimas ir mokymas
Rekonstruotos pastato patalpos bus miesto svečių delegacijų, turistų, jaunimo organizacijų ir miesto piliečių priėmimo bei neformalaus bendravimo istorinėje aplinkoje vieta. Šis projektas – tai maksimaliai autentiškos XVII–XIX a. aplinkos išsaugojimas ir atkūrimas, siekiant reprezentuoti ne tik teorinį Kėdainių miesto kultūros palikimą, bet ir iliustruoti tai materialinėje aplinkoje.