In LCHM it is possible to see 3 permanent exhibitions. Each in its own way reaches both historical researchers, both folk and professional art lovers. In all three exhibitions there are displayed altogether 1694 LCHM stock items, thus providing the availability of the most unique exhibits of collection to society.
The exhibition of Latgale ceramics “The wonder created by clay and fire transformations”
Ceramics of Latgale is the most prominent brand of Latgale in cultural heritage of Latvia. It is the largest exhibition of ceramics in Latvia and world, which gives visually rich evidence of the development of the potter’s craft in historical aspect from its very beginning – Neolithic era – till the achievements, experiments and development of contemporary masters of ceramics of Latgale.
In the exhibition there is an opportunity not only to look closely at ceramic objects, but also to touch and feel the roughness of unglazed clay pots and smoothness of the glazed ones, to hear the spirits of nature of Latgale and the potter’s yard, rustling of the lake Lubāns, a potter’s voice in the market place, to feel the cosiness of the potter’s simple room and clinking breakfast cups, to explore a stylized pottery workshop and realize clay’s miraculous encounter with fire, when the crockery revives in amazing colours and sounds.
An audioguide is available (in Latvian, English, and Russian) to get more detailed information of the museum exhibits and history of Latgale ceramics.
Rezekne historical exposition “Rezekne at the turn of an epoch”
Exposition presents history of Rezekne – the city in the heart of Latgale – during the period of seven centuries. From the 9th to 12th century there was located an ancient Latgalians’ wooden castle, but later in the same place on the bank of the river Rezekne there was built a Livonian Order stone castle. For the first time the name of Rezekne was mentioned in Lübeck documents in 1285. Rositten, Rzežyca, Režica, Rēzekne – these are historical names of the city. Rezekne has long ago been a crossroad for different nationalities – Germans and Swedes, Russians, Poles, Jews and Gypsies, who were conquerors and merchants, pilgrims and tourists.
In the exposition visitors can get to know the personalities of Latgale, who have lived in Rezekne city and county (a film director, actor, screenwriter Teuvo Tulio (real name Theodor Antonius Tugai), a ballet dancer Helēna Elvīra Rönnqvist ( born Garšina ), a photographer Jānis Gleizds, an organist Iveta Apkalna, a Cardinal Jānis Pujāts, an artist Arkādijs Naišloss etc.) and who have made the name of Rezekne known in the world.
Exposition structure: the period of Ancient Latgalian wooden castle, Rezekne as the centre of Livonia castle county in the 13th–16th century, Rezekne as a part of Poland (1562–1772) and a part of Russian Empire (1772–1917), Rezekne in the World War I, Rezekne in the first era of Free State of Latvia, World War II and tragic years, prominent people of Rezekne in the 20th century, the Third Awakening and nowadays.
Latgale painting
(Works are exhibited in Art House of Rezekne secondary school of Art and Design (RSSAD), 18.novembra iela 26)
The collection of Latgale painting is a reflection of LCHM extensive collection of fine art, which includes artistic manifestations of Latgale from the 30-ies of the 20th century till nowadays. The works created by Latgale old masters, their followers and new generation artists perfectly fit in RSSAD Art House (the house was built at the end of the 19th century and the beginning of the 20th century) mansion interior.
In Art House there are exhibited the works of old masters such as F. Varslavāns A. Filka, S. Kreics, V. Kalvāns, A. Egle, L. Tomašickis and others, as well as the works of exile artists – J. Soikans, J. Gailis, J. Gorsvāns, the works of Rezekne artists – J. Beketovs A. Kūkojs, J. Unda, H. Kuzmina-Svilāne, O. Zvejsalnieks A. Rancāns, E. Paura, V. Paurs, J. Briedis, P. Ostapcevs and works of other artists of Latgale.LKM iespējams iepazīties ar 3 patstāvīgajām ekspozīcijām, kas katra ar savā veidā uzrunā gan vēstures pētniekus, gan tautas un profesionālās mākslas cienītājus. Visās 3 ekspozīcijās kopā eksponēti 1694 LKM krājuma priekšmeti, tā nodrošinot unikālāko krājuma eksponātu pieejamību sabiedrībai.
Latgales keramikas ekspozīcija „Māla un uguns pārvērtību radīts brīnums”
Latgales keramika – spilgtākais Latgales zīmols Latvijas kultūras mantojumā. Tā ir lielākā keramikas ekspozīcija Latvijā un pasaulē, kas vizuāli bagātīgi atspoguļo podnieka amata attīstību vēsturiskajā aspektā no pirmsākumiem – neolīta laikmeta – līdz mūsdienu Latgales keramikas meistaru sasniegumiem, eksperimentiem un attīstības tendencēm.
Ekspozīcijā iespējams ne tikai aplūkot keramikas priekšmetus, bet arī sataustīt neglazēta māla raupjumu un glazēto podu maigumu, sadzirdēt Latgales dabas un podnieka pagalma noskaņas, Lubāna šalkas, podnieka balsi tirgus laukumā, sajust podnieka istabas vienkāršo mājīgumu ar brokastu krūzīšu šķindu, iepazīt stilizētu podnieka darbnīcu un apjaust māla brīnumaino satikšanos ar uguni, kad trauki atdzimst pārsteidzošās krāsās un skaņās.
Pieejams audiogids (latviešu, angļu, krievu valodā), lai detalizēti iepazītos ar ekspozīcijā izvietotajiem eksponātiem un Latgales keramikas vēsturi.
Rēzeknes vēstures ekspozīcija „Rēzekne laikmetu griežos”
Ekspozīcija iepazīstina ar Rēzeknes – pilsētas Latgales sirdī – vēsturi septiņu gadsimtu garumā. 9.–12. gs. te atradusies senā latgaļu koka pils, tās vietā Rēzeknes upes krastā uzcelta Livonijas ordeņa mūra pils. Pirmoreiz Rēzeknes vārds minēts Lībekas dokumentos 1285. gadā. Rositten, Rzežyca, Režica, Rēzekne – tā vēsturiski mainījies pilsētas nosaukums. Rēzekne jau izsenis bijusi dažādu tautu – vāciešu un zviedru, krievu un poļu, ebreju un čigānu: iekarotāju un tirgotāju, svētceļnieku un tūristu – krustceles.
Ekspozīcijā var iepazīt Latgales personības no Rēzeknes pilsētas un novada (režisors, aktieris, scenārists Teuvo Tulio (ī.v. Teodors Tugajs), baletdejotāja Helēna Elvīra Renkvista (Rönnqvist) (dz. Garšina), fotogrāfs Jānis Gleizds, ērģelniece Iveta Apkalna, kardināls Jānis Pujāts, mākslinieks Arkādijs Naišloss u.c.), kas nesušas Rēzeknes vārdu tālu pasaulē.
Ekspozīcijas struktūra: Senās Latgaļu koka pils periods, Rēzekne kā Livonijas pilsnovada centrs 13. – 16. gs., Rēzekne Polijas valsts sastāvā (1562. – 1772. g.), Krievijas impērijas sastāvā (1772. – 1917. g.) un Pirmā pasaules kara laikā, Rēzekne Latvijas pirmās brīvvalsts laikā, Otrais pasaules karš un traģēdijas gadi, 20. gs. ievērojamākie rēzeknieši, Trešā atmoda un mūsdienas.
Latgales glezniecība
(eksponēta Rēzeknes Mākslas un dizaina vidusskolas (RMDV) Mākslas namā, 18.novemra iela 26)
Latgales glezniecības kolekcija ir LKM plašās tēlotājas mākslas kolekcijas atspulgs, kas ietver sevī mākslas izpausmes Latgalē no 20. gs. 30. gadiem līdz mūsdienām. RMDV Mākslas nama (19. gs. beigu–20. gs. sākuma celtne) savrupmājas interjera telpās lieliski iekļaujas Latgales glezniecības vecmeistaru, viņu sekotāju un jaunākās paaudzes mākslinieku darbi.
Mākslas namā eksponēti vecmeistaru F. Varslavāna, A. Filkas, S. Kreica, V. Kalvāna, A. Egles, L. Tomašicka u. c. darbi, trimdas mākslinieku – J. Soikana, J. Gaiļa, J. Gorsvāna – darbi, rēzekniešu J. Beketova, A. Kūkoja, J. Undas, H. Kuzminas-Svilānes, O. Zvejsalnieka, A. Rancāna, E. Pauras, V. Paura, J. Brieža, P. Ostapceva u. c. Latgales mākslinieku darbi.LKM var īsapazeit ar trejom pastuoveigom ekspozicejom, kas sevkura sovā veidā uzrunoj i viesturis pietnīkus, i tautys i profesionaluos muokslys cīneituojus. Vysuos trejuos ekspozicejuos kūpā eksponāti 1694 LKM kruojuma prīškmati, tai nūdrūsynojūt unikalu kruojuma eksponatu daīmameibu sabīdreibai.
Latgolys keramikys ekspoziceja „Muola i guņs puormeju radeits breinums”
Latgolys keramika – spylgtuokais Latgolys zeimyns Latvejis kulturys montuojumā. Tei ir leluokuo keramikys ekspoziceja Latvejā i pasaulī, kas vizuali boguoteigi paruoda pūdnīka omota atteisteibu viesturyskajā aspektā nu pyrmsuokumu – neolita laikmata – da myusu dīnu Latgolys keramikys meistaru sasnāgumu, eksperimentu i atteisteibys tendeņču.
Ekspozicejā var na viņ apsavērt keramikys prīškmatus, tok ari aptausteit bez glazurys muola raupumu i vuopātūs pūdu maigumu, sadzierdēt Latgolys dobys i pūdnīka sātys nūskanis, Lubuona šolkys, pūdnīka bolsu tierga laukumā, sajust pūdnīka ustobys vīnkuoršeibu ar reitišku krūzeišu brazdiešonu, īpazeit stylyzātu pūdnīka darbneicu i apjaust muola breineigū sasatikšonu ar guni, kod trauki atdzymst puorsteidzūšuos kruosuos i skaņuos.
Var lītuot audiogidu (latvīšu, angļu, krīvu volūdā), kab smolkuok īsapazeitu ar ekspozicejā izlyktajim eksponatim i Latgolys keramikys viesturi.
Rēzeknis viesturis ekspoziceja „Rēzekne laikmatu grīžkūs”
Ekspoziceja īpazeistynoj ar Rēzeknis – piļsātys Latgolys sirdī – viesturi septiņu godu symtu garumā. 9.–12. g. s. te atsaroduse senejuo latgaļu kūka piļs, juos vītā Rēzeknis upis krostā izcalta Livonejis ordena myura piļs. Pyrmū reizi Rēzeknis vuords mynāts Lībekys dokumentūs 1285. godā. Rositten, Rzežyca, Režica, Rēzekne – tai viesturiski puorsamejs piļsātys nūsaukums. Rēzekne jau nu seneju laiku bejuse vysaidu tautu – vuocīšu i zvīdru, krīvu i pūļu, žydu i čyguonu: īkaruotuoju i tierguotuoju, svātceļuotuoju i turistu – krystceli.
Ekspozicejā var īpazeit Latgolys personeibys nu Rēzeknis piļsātys i nūvoda (režisors, akters, scenarists Teuvo Tulio (eistajā vuordā Teodors Tugajs), baletdejuotuoja Helēna Elvīra Renkvista (Rönnqvist, dz. Garšina), fotografs Juoņs Gleizds, varganiste Iveta Apkalna, kardinals Juoņs Pujats, muokslinīks Arkadejs Naišloss i c.), kas nasuši Rēzeknis vuordu tuoli pasaulī.
Ekspozicejis struktura: Senejūs latgaļu kūka piļs periods, Rēzekne kai Livonejis piļsnūvoda centrs 13.–16. g. s., Rēzekne Pūlejis vaļsts sastuovā (1562.–1772. g.), Krīvejis imperejis sastuovā (1772.–1917. g.) i Pyrmuo pasauļa kara laikā, Rēzekne Latvejis pyrmuos breivvaļsts laikā, Ūtrais pasauļa kars i tragedejis godi, 20. g. s. īvāruojamuokī rēzeknīši, Trešuo atmūda i myusu dīnys.
Latgolys gleznīceiba
(eksponāta Rēzeknis Muokslys i dizaina vydsškolys (RMDV) Muokslys nomā, 18. novemra īla 26)
Latgolys gleznīceibys kolekceja ir LKM leluos kolekcejis atspulgs, kas apjam sevī muokslys izpausmis Latgolā nu 20. g. s. 30. godu da myusu dīnu. RMDV Muokslys noma (19. g. s. beigu–20. g. s. suokuma sāta) savrupuos ākys interjera telpuos breineigi īsakļaun Latgolys gleznīceibys vacmeistaru, jūs sekuotuoju i jaunuokuos paaudzis muokslinīku dorbi.
Muokslys nomā eksponāti vacmeistaru F. Varslavāna, A. Filkys, S. Kreica, V. Kalvāna, A. Eglis, L. Tomašicka i c. dorbi, trymdys muokslinīku – J. Soikāna, J. Gaiļa, J. Gorsvāna – dorbi, rēzeknīšu J. Beketova, O. Kūkuoja, J. Undys, H. Kuzminys-Svilānis, O. Zvejsalnīka, O. Rancāna, E. Paurys, V. Paura, J. Brieža, P. Ostapceva i c. Latgolys muokslinīku dorbi.LKIM galima pamatyti tris nuolatines ekspozicijas. Kiekviena iš jų yra savaip patraukli istorijos tyrinėtojams, o kartu ir liaudies bei profesionalaus meno mėgėjams. Ekspozicijose yra eksponuojami ir prieinami lankytojams 1694 vertingiausi muziejaus kolekcijų eksponatai.
Latgalės keramikos ekspozicija “Molio ir ugnies pokyčių sukūrtas stebuklas”
Latgalės kramika yra vienas iš svarbiausių šio regiono prekinių ženklų Latvijos kultūros pavelde. Tai yra didžiausia keramikos ekspozicija Latvijoje ir pasaulyje, parodanti istorinę puodžių amato raidą nuo ankstyviausių neolito laikų iki šių laikų Latgalės keramikos meistrų pasiekimų.
Ekspozicijoje galima ne tik žiūrėti į keramikos daiktus iš arti, bet kartu juos paliesti ir pajausti neglazuruotų molinių puodų šiurkštumą ir glazuruotų švelnumą, išgirsti Latgalės gamtos ir puodžiaus kiemo dvasias, Lubāno ežero šnaresį, puodžiaus balsą turgavietėje, pajausti kuklių puodžiaus namų jaukumą ir puodelių ant pusryčių stalo skambčiojimą, pabūti stilizuotoje puodžiaus dirbtuvėje ir suvokti stebuklingą molio sąlytį su ugnimi, kuomet nuostabiomis spalvomis ir garsais atgija indai.
Detalesnę informaciją apie muziejaus eksponatus ir Latgalės keramikos istoriją latvių, anglų ir rusų kalbomis suteiks audiogidas.
Rėzeknė istorinė ekspozicija “Rėzeknė epochų vingiuose”
Ekspozicija pristato Latgalės širdyje įsikūrusio Rėzeknės miesto septynių šimtmečių istoriją. Nuo 9 iki 12 a. Čia buvo medinė senovės latgalių pilis, bet vėliau toje pačioje vietoje ant Rėzeknės upės kranto buvo pastatyta mūrinė Livonijos ordino pilis. Pirmą kartą Rėzeknės vardas buvo paminėtas 1285 m. Liubeko dokumentuose. Rositten, Rzežyca, Režica, Rēzekne – taip miestas buvo vadinamas istorijos bėgyje. Senovėje Rėzeknė buvo nukariautojų ir pirklių, piligrimų ir keliautojų vokiečių, švedų, rusų, lenkų, žydų ir čigonų kryžkelė.
Ekspozicijoje lankytojai gali susipažinti su garsiais Latgalės žmonėmis, gyvenusiais Rėzeknėje ir jos apylinkėse bei garsinusiais miesto vardą pasaulyje: režisieriumi, aktoriumi ir scenaristu Teuvo Tulio (tikrasis vardas Teodoras Antonijus Tugajus), baleto šokėja Helēna Elvīra Rönnqvist (mergautine pavarde Garšina), fotografu Jāniu Gleizdu, vargonininke Iveta Apkalna, kardinolu Jāniu Pujātu, menininku Arkādijumi Naišlosu ir t,t.
Ekspoziciją sudaro skyriai: senovės latgalių medinė pilis, Rėzeknė – Livonijos administracinis centras 13–16 a., Rėzeknė – Abiejų Tautų Respublikoje (1562–1772) ir Rusijos imperijos sudėtyje (1772–1917), Rėzeknė Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu, Rėzeknė pirmosios nepriklausomos Latvijos valstybės laikotarpiu, Antrasis pasaulinis karas ir tragiškieji metai, žymios Rėzeknės asmenybės 20 a., Antrasis atgimimas ir dabartis.
Latgalė tapyba
(Kūriniai yra eksponuojami Rėzeknės meno ir dizaino vidurinės mokyklos Meno name, Lapkričio 18-osios g. 26)
Latgalės tapybos kolekcija yra LKIM išplėstinės vaizduojamojo meno kolekcijos, apimančios regiono meninę išraišką nuo 20 a. 4-ojo dešimtmečio iki šių dienų, atspindys. Senųjų Latgalės meistrų, jų pasekėjų ir naujosios kartos menininkų darbai puikiai tinka 19 ir 20 a. sandūroje pastatytų rūmų, kuriuose įsikūręs Meno namas, interjere.
Meno name yra eksponuojami senųjų meistrų F. Varslavāno, A. Filkos, S. Kreico, V. Kalvāno, A. Eglės, L. Tomašickio, išeivijos menininkų J. Soikano, J. Gailio, J. Gorsvāno, Rėzeknės menininkų J. Beketovo A. Kūkojo, J. Undos, H. Kuzminos-Svilānės, O. Zvejsalnieko A. Rancāno, E. Pauros, V. Pauro, J. Briedžio, P. Ostapcevo ir kitų Latgalės menininkų darbai.