The Museum reserve began to take shape in March 1920, when the Commission of custody over the monuments of art and culture at Hrodna Provincial Administration undertook searching and collectiing monuments of history and culture for the State Museum. The Museum collection was very diverse: ancient tile, products of Hrodna manufactories, portraits of kings and magnates, paintings on religious themes, icons, carpets in the technique of double weaving, folk belts, Porazava black smoked ceramics, documents of the XV – XVII-th centuries, books of the XV – XIX-th centuries. The Archaeological collection was even then distinguished from others. During World War II a part of the collection was looted.
In the postwar period the subjects of acquisition expanded with materials about the events of the twentieth century wars, famous countrymen, representatives of science, culture, industry of our region. The collections of the city Museum of nature were included in the museum funds.
The Museum collection is intensively replenished by the materials of archaeological research, works of fine art, rare editions. The Fund collections cover the entire spectrum of local studies. The monuments of history and culture of Central and Western Europe are also stored here.
The main reserve of the Museum keeps over 188,000 items, the auxiliary scientific one – more than 30,000 units. The Museum fund contains 54 collections.
The Fund of archeology constitutes the fifth part of the Museum’s collection. It consists of five collections: “Archaeology of the Stone and Bronze Ages,” “Archaeology of the Iron Age”, “Archaeology of the Middle Ages”, “Archaeology of the New Age”, “Archaeological Documentation”. The majority of the fund presents the materials of archaeological excavations in Hrodna region: the stone tools from different locations of Paniamonne (the territory of the Nioman basin), the objects from settlement Garanj excavations, from the excavations on the Castle Hill and near Kalozha, or Barys and Hleb Church in Hrodna, from the burial mounds of Kreva, Lida and Mir Castles. Apart from the local materials the fund collection includes the items from Druskeninkay (Lithuania), Augustava, Surazh, Suwalki (Poland), a few finds from Pompeii and Carthagen, stone arrowheads and spears from North America.
The Ethnography section presents the following collections: “Ethnographic clothing and footwear”, “Ethnographic instruments for work”, “Ethnographic household tools and dishes”. The collections preserve men’s and women’s shirts of linen embroidered with black and red pattern, aprons, skirts, woolen skirts, vests, namitki (special linen head-dresses), scarves, caps, kerchiefs, agricultural tools and others. Significant place (more than 60 units) is given to the woven towels of Hrodna region (late XIX-th – mid XX-th centuries), which are found in almost all types of weaving and interknitting, characteristic to the Belarusian weaving on the handloom.
The following collections: “Numismatics”, “Bonistics”, “Faleristiсs” are included in the Numismatic fund. The collection “Numismatics” displays the coins of the Grand Duchy of Lithuania and the Polish-Lithuanian Commonwealth of the XV – XVIII-th centuries, the Russian coins of the XVI – early XX-th centuries and the ones of the Soviet Union, 19 coin stashes found in Hrodna and Hrodna voblast. The collection “Bonistics” covers the period from the banknotes of Tadevush Kastyushka uprising times to the modern money and consists of the banknotes of the Russian Empire, Poland, Germany, the USSR and the Republic of Belarus.
The collection “Weapons and ammunition” presents the swords of the X –XVI-th centuries from the Old Russian and the Grand Duchy of Lithuania periods, the spears, broadswords and cutlasses of the XVII – XX-th centuries from the Grand Duchy of Lithuania, the Polish- Lithuanian Commonwealth, Western Europe, the Russian Empire, the East; guns, mortars, rifles and pistols of different systems and the times of production of Polish, West-European, the Russian Empire and the United States’ origin, as well as the weapon of the First and Second World Wars and others.
The fund “Prints” includes such collections as “Rare books”, “Rare periodicals”, “Hand-written books”, “Publishing sheet”. These editions of the XV-XXI-th centuries are in Latin, Greek, Old German, Old Church Slavonic, Polish, French, Belarusian, Russian and other European languages. Among the most valuable items there are 3 incunabulas and 2 paleotypes.
The collection “Documents” is rich in manuscripts in Old Belarusian, Polish, Latin and other languages, on paper and on parchment. Among them one can find the Privileges of Grand Dukes of Lithuania and Polish kings – Sigismund the Old, Stefan Batory, Uladzislaw IV Vasa, August II and others. The earliest document is the Act of 1507 signed by Aliaksandr Jagiellonchyk.The significant bulk of documents contains the family archives dated by the XVI-XX-th centuries of the Azhahovskiya, the Pachobuts, the Ahinskiya, princes Chatviartinskiya; the private acts of nobility and burghers of the XV-early XX-th centuries. and their contemporary copies, private letters, the letters of municipal and guild authorities, the inventories of churches of different confessions, monasteries and nunnies.
The collection “Manuscripts” is of significant value as it consists of the letters and diaries written by Belarussian writers Vasil Bykaw, Mikhas Vasiliok, Piatro Hlebka, Jakub Kolas, Larysa Heniyush, Maxim Tank, Yanka Mawr, Vasil Tawlay, Danuta Bichel-Zahnetava, by Polish author Eliza Azheshka and others. The local lore notes about the history of Hrodna, Vilnia and other localities of Hrodna region by the Museum’s founder Yazep Yadkowsky are of great interest.
Fotofund presents lots of pictures of almost all of Hrodna Photo Workshops of the end of XIXth and the beginning of the XXth centuries which belonged to I.G.Zapolski – Downar, L.Kazlowsky, I.I.Sadowsky, Z.Karasik, M.Rubinshteyn, K.Marawsky, L.M.Gelgor. The photoes that tell about the history of Hrodna, the historical events that took place in it, about the wonderful people of Hrodzenshchyna, family photoes сonstitute the bulk of it: these are the archives of the Bahdanovichy, Liokanty, Kaladzinskiya families, of Raman Salavey, Isaac Kapitsa and others.
In the art collections Western European black-and-white art of the XVII – XX-th centuries and copper casting of the XVI – XIX-th centuries are represented. The collection “Painting” contains the works by V.Mazurowsky, Yu.Klever, L.Lagoryo, R. Falk, K.Malevich, by Belarusian artists P.Sergievich, V.Tsvirka, L. Shchamialiow, A. Marachkin, K.Kachan, I.Pushkow, M.Pluzhnik, V.Savitsky, V.Shcharbakow, V.Kudrawtsaw, U.Holub, A.Bahustaw, M.Bandarchuk, U.Kachana, V.Ilina, S.Yankowsky, S.Grynevich, A.Silvanovich et al. The pride of the collection “Graphics” are the works by A.Van Dyck. The collection “Icons” presents the icons of the XVII – early XX-th centuries, painted mostly by Russian painters of Nowgarad, Moscow, Smalensk, Rastow-Suzdal Schools. The collection “Arts and Crafts” keeps some product samples of the largest porcelain manufactories in Germany (Mason, Berlin), Russia (the Imperial Porcelain Factory, Gardner’s factory). The special sash from Yan Paskhalis workshop in Lipkava (near Warsaw) and the liturgical vessels of the XVII-XVIII-th centuries are obviously valuable articles.
The Natural History fund presents five collections: “Vertebrates” (bisons, a polar bear, saiga antelopes, chimpanzees, a lion, a marabou, a demoiselle, crocodiles, an iguana, etc.). “Invertebrates” (mollusks, butterflies and exotic local beetles and crustaceans), “Plants” (herbaria and dummies), “Geology” (rocks, minerals), “Paleontology” (imprints of plants on coal, fossil mollusks prints in rocks, bones of a mammoth and a woolly rhinoceros). The funds of Nature department were formed originally from the collection St.Zhywna who brought it from America (1924) and the materials from the former Hrodna Museum of Nature .
Such Museum collections as “Household Personal Things and Household Utensils”, “Maps and Plans”, “Posters and Bills”, “Musical Instruments”, “Postcards” and others impress with their quality.Muzeja krājumi sāka veidoties 1920. gada martā, kad Grodņas provinces mākslas un kultūru pieminekļu uzraudzības komisija veica vēstures un kultūras pieminekļu apsekošanu un apzināšanu Valsts muzeja interesēs. Muzeja krājums bija ļoti daudzveidīgs: senas flīzes, Grodņas ražotāju produkti, karaļu un magnātu portreti, gleznas par reliģiskām tēmām, ikonas, paklāji, kas darināti dubultās aušanas tehnikā, tautas jostas, Porazavas melnā keramika, 15.–17.gs gadsimta dokumenti, 15.–19.gs. grāmatas. Arheoloģijas kolekcija bija pat atdalīta no citām kolekcijām. Otrā pasaules kara laikā daļa kolekcijas tika izlaupīta.
Pēckara periodā muzeja krājumi tika paplašināti ar materiāliem par notikumiem 20. gs. karos, par slaveniem tautiešiem, kā arī reģiona zinātnes, kultūras un rūpniecības pārstāvjiem. Pilsētas dabas muzeja krājumi tika iekļauti muzeja fondos.
Muzeja krājumi tiek intensīvi papildināti ar arheoloģiskās izpētes materiāliem, tēlotājmākslas darbiem un retiem izdevumiem. Fonda kolekcija aptver visu spektru vietējos pētījumus. Šeit tiek glabāti arī Centrālās un Rietumeiropas vēstures un kultūras pieminekļi.
Galvenais muzeja krājums sastāv no vairāk nekā 188 000 priekšmetiem, bet zinātniskā muzeja krājumā ietilpst vairāk nekā 30 000 vienības. Muzeja fondā ir 54 kolekcijas.
Arheoloģijas fonds veido piekto daļu no visa muzeja krājuma. Tas sastāv no piecām kolekcijām: „Akmens un bronzas laikmeta arheoloģija”, „Dzelzs laikmeta arheoloģija”, „Viduslaiku arheoloģija”, „Jauno laiku arheoloģija”, „Arheoloģiskā dokumentācija”. Fonda lielākā daļa ir Grodņas reģionā veikto arheoloģisko izrakumu materiāli: akmens instrumenti, kas atrasti dažādās Paniamones vietās (Nemunas teritorija), objekti no Garanjas izrakumiem, pilskalna un tuvumā esošā Kaloža izrakumiem, vai Svētā Barisa un Gļeba baznīcas izrakumu materiāli Grodņā, un apbedījumu izrakumi Krevā, Lidā un Miras (Мирское) pilīs. Līdzās vietējiem materiāliem fonda kolekcijā ietilpst arī lietas, kas nākušas no Druskininkai (Lietuva), Augustavas, Suražas, Suvalki (Polija), daži izrakumi no Pompejas un Kartāgas, akmens bultu gali un šķēpi no Ziemeļamerikas.
Etnogrāfijas nodaļā aplūkojamas šādas kolekcijas: „Etnogrāfiskie apģērbi un apavi”, „Etnogrāfiskie darba instrumenti”, „Etnogrāfiskie mājsaimniecības instrumenti un trauki”. Kolekcijā ir vīriešu un sieviešu lina krekli izšūti ar melniem un sarkaniem rakstiem, priekšauti, svārki, vilnas svārki, vestes, namitki (īpašas galvas rotas), šalles, cepures, lakati, lauksaimniecības darbarīki un citi priekšmeti. Nozīmīga vieta (vairāk nekā 60 vienības) tiek atvēlēta austajiem dvieļiem no Grodņas reģiona (19.gs. beigas–20.gs.vidus), kuros ir saskatāmi gandrīz visi aušanas veidi, kas raksturīgi Baltkrievijas daiļamatniecībai.
Tādas kolekcijas kā: „Numismātika”, „Bonistika”, „Faleristika” ir iekļautas Numismātikas fondā. Kolekcija „Numismātika” piedāvā apskatīt Lietuvas Lielhercogistes monētas un 15.–18.gs. Polijas-Lietuvas Sadraudzības monētas, 16. gs sākuma līdz 20.gs. Krievijas, Padomju Savienības laika monētas un 19 monētas, kas tika atrastas Grodņā un Grodņas apkārtnē. Kolekcija „Bonistika” aptver banknošu kolekciju, kas pārstāv laika periodu no Tadeuša Kostjuško sacelšanās laikiem līdz mūsdienām. Kolekcijā ir Krievijas impērijas, Polijas, Vācijas, PSRS un Baltkrievijas Republikas banknotes.
Kolekcija „Ieroči un munīcija” prezentē 10.–16.gs. zobenus, kas nāk no Vecās Krievijas un Lietuvas Lielhercogistes periodiem, 17.–20.gs. šķēpi, platie zobeni un mačetes no Lietuvas Lielhercogistes, Polijas-Lietuvas Sadraudzības perioda, kā arī no Rietumeiropas, Krievijas impērijas un Austrumiem, šaujamieroči, mīnmetēji, šautenes un dažādu veidu un dažādu laiku pistoles, ko izgatavoja Polijā, Rietumeiropā, Krievijas impērijā un ASV, kā arī Pirmā un Otrā pasaules kara ieroči un citi priekšmeti.
Fonds „Iespiestie izdevumi” ietver tādas kolekcijas kā „Retās grāmatas”, „Retie periodiskie izdevumi”, „Manuskripti”, „Publikāciju lapas”. Šie 15.–21.gs. izdevumi ir latīņu, grieķu, senvācu, senslāvu, poļu, franču, baltkrievu, krievu un citās Eiropas valodās. Starp vērtīgākajiem priekšmetiem ir 3 inkunābulas un 2 paleotipi.
Kolekcija „Dokumenti” piedāvā apskatīt plašu manuskriptu klāstu senbaltkrievu, poļu, latīņu un citās valodās, kas rakstīti uz papīra un pergamenta. Starp tām var atrast Lietuvas Lielhercogu un Polijas karaļu konfidenciālos dokumentus – Vecā Sigismunda, Stefana Batorija, Uladzislava IV Vāsas, Augusta II un citus dokuments. Agrākais dokuments ir 1507.gada likums, ko parakstījis Aleksandrs Jagielončuks. Ievērojama daļa dokumentu ir no 16.–20.gs Azhahovsku, Pačobutu, Ahinsku un princeses Čatviartinskas ģimenes arhīviem; privātie muižniecība akti un 15.–20.gs. pilsētnieku dokumenti, to kopijas, privātās vēstules, pašvaldību un ģildes iestāžu vēstules, dažādu konfesiju baznīcu un klosteru inventāri.
Kolekcijai „Manuskripti” ir ļoti būtiska nozīme, jo tā sastāv no vēstulēm un dienasgrāmatām, ko rakstīja Baltkrievijas rakstnieki Vasils Bikavs, Mikhas Vasilioks, Piatro Gļebka, Jakubs Kolas, Larisa Genijuša, Maksims Tanks, Janka Mavr, Vasils Tavlajs, Danuta Bišela-Zahnetava, poļu autore Eliza Ažeška un citi. Liela interese ir arī par Grodņas, Viļņas un citu Grodņas reģiona apdzīvoto vietu vēstures pierakstiem, ko veicis muzeja dibinātājs Jāzeps Jadkovskis.
Fotofizstāde piedāvā daudzas bildes no gandrīz visām Grodņas foto darbnīcām, kas darbojās 19.gs. beigās un 20.gs. sākumā un kas piederēja I. G. Zapolskim-Dovnaram, L. Kazlovskim, I. I. Sadovskim, Z. Karasikam, M. Rubinšteinam, K. Maravskim un L. M. Gelgoram. Fotogrāfijas stāsta par vēsturiskajiem notikumiem, kas risinājās Grodņā, par Grodzenščinas brīnišķīgiem cilvēkiem, par ko liecina lielākā daļa ģimenes fotogrāfiju: tie ir Bagdanoviču, Liokantu, Kaladzinska, Ramana Salaveja , Isāka Kapitsas un citu ģimeņu arhīvi.
Kolekcija pārstāv arī 17.–20.gs. Rietumeiropas melnbalto mākslu un 16.–19.gs. vara liešanas mākslu. Kolekcija „Glezniecība” ietver tādu autoru darbus kā V. Mazurovskis, J. Klevers, L. Lagorio, R. Falks, K. Malevičs, baltkrievu mākslinieki P. Sergievičs, V. Tsvirka, L. Ščamialiovs, A. Maračkins, K. Kačans, I. Puškovs, M. Plužniks, V.Savitskis, V. Ščarbakovs, V. Kudravtsavs, U. Holubs, A.Bahustavs, M.Bandarčuks, U.Kačana, V.Ilina, S.Jankovskis, S.Grinevičs, A.Silvanovičs u. c. Kolekcijas „Grafika” lepnums ir mākslinieka A.Van Deika darbi. Kolekcija „Ikonas” prezentē 17.gs.–20.gs. sākuma ikonas, ko gleznojuši galvenokārt krievu gleznotāji no Novgorodas, Maskavas, Smaļenskas, Rostovas-Suzdaļas skolām. Kolekcija „Māksla un amatniecība” ietver dažu produktu paraugus no lielākajām porcelāna ražotnēm Vācijā (Mason, Berlīnē), Krievijā (Imperatora porcelāna fabrika, Gardnera rūpnīcas). Neapšaubāmi īpaši priekšmeti nāk no Jana Paskāla darbnīcas Lipkavā (netālu no Varšavas) un 17.–18.gs liturģiskajiem kuģiem.
Dabas vēstures fonds piedāvā piecas kolekcijas: „Mugurkaulnieki” (bizons, leduslācis, Saigas antilope, šimpanze, lauva, marabu, mazā dzērve, krokodils, iguāna, u. c.). „Bezmugurkaulnieki” (moluski, tauriņi un eksotiskas vietējās vaboles un vēžveidīgie), „Augi” (herbāriji un atveidojumi), „Ģeoloģija” (ieži, minerāli), „Paleontoloģija” (augu nospiedumi uz akmeņoglēm, pārakmeņojušos molusku nospiedumi uz akmeņiem, mamuta un mataino degunradžu kauli). Dabas nodaļas krājumi tika izveidoti sākotnēji no S. Živnas kolekcijas, kas 1924. gadā tika atvesta no Amerikas, kā arī no bijušās Grodņas Dabas muzeja materiāliem.
Ar savu kvalitāti pārsteidz tādas muzeja kolekcijas kā „Sadzīves personīgās lietas un mājsaimniecības piederumi”, „Kartes un plāni”, „Plakāti un afišas”, „Mūzikas instrumenti”, „Pastkartes” u. c.Muzeja kruojumi suoce veiduotīs 1920. g. martā, kod Grodnis proviņcis muokslys i kulturu pīminekļu viersraudzeibys komiseja apsekova i apzynova viesturis i kulturys pīminekļus Vaļsts muzeja interesēs. Muzeja kruojums beja cīš daudzveideigs: senejis flīzis, Grodnis ražuotuoju produkti, karaļu i magnatu portreti, gleznys par religiskom temom, ikonys, pakluoji, kas darynuoti dubultuos ausšonys tehnikā, tautyskys jūstys, Porazovys malnuo keramika, 15.–17. g. s dokumenti, 15.–19. g. s. gruomotys.Arheologejis kolekceja beja pat atdaleita nu cytu kolekceju. Ūtruo pasauļa kara laikā daļa kolekcejis tyka izlaupeita.
Pieckara periodā muzeja kruojumi tyka paplašynuoti ar materialim par nūtykumim 20. g. s. karūs, par slovonim tautīšim, ari regiona zynuotnis, kulturys i ryupnīceibys puorstuovim. Piļsātys dobys muzeja kruojumi tyka īkļauti muzeja fondūs.
Muzeja kruojumi teik intensivi papyldynuoti ar arheologiskuos izpietis materialim, tāluotuojmuokslys dorbim i ratim izdavumim. Fonda kolekceja apjam vysu spektru vītejūs pietejumus. Ite teik globuoti ari Centraluos i Rītumeiropys viesturis i kulturys pīminekli.
Golvonais muzeja kruojums sastuov nu vaira par 188 000 prīškmatu, a zynuotniskuo muzeja kruojumā ītylpst vaira par 30 000 vīneibu. Muzeja fondā ir 54 kolekcejis.
Arheologejis fonds veidoj pīktū daļu nu vysa muzeja kruojuma. Jis sastuov nu pīcu kolekceju: „Akmiņa i bronzys laika arheologeja”, „Dzeļža laika arheologeja”, „Vydslaiku arheologeja”, „Jaunūs laiku arheologeja”, „Arheologiskuo dokumentaceja”. Fonda leluokuo daļa ir Grodnis regionā veiktūs arheologiskūs izrokumu materiali: akmiņa instrumenti, kas atrosti vysaiduos Paņamonis vītuos (Nemunys teritoreja), objekti nu Garanis izrokumu, piļskolna i tyvumā asūšūs Kaloža izrokumu ci Svātuo Barisa i Gleba bazneicys izrokumu materiali Grodņā i apbedejumu izrokumi Krevā, Lidā i Mirskys pilīs. Sūpluok vītejim materialim fonda kolekcejā ītylpst ari lītys, kas atguojušys nu Druskininku (Leitova), Augustovys, Suražys, Suvalku (Pūleja), nazcik izrokumu nu Pompejis i Kartagys, akmiņa bultu goli i škāpi nu Zīmeļamerikys.
Etnografejis nūdaļā apsaveramys itaidys kolekcejis: „Etnografiskī tārpi i apovi”, „Etnografiskī dorba instrumenti”, „Etnografiskī saimisteibys instrumenti i trauki”. Kolekcejā ir veirīšu i sīvīšu lyna krakli izšyusteiti malnūs i sorkonūs rokstūs, prīškauti, lyndraki, vylnys lyndraki, vestis, namitki (eipašys golvys rūtys), šalis, capuris, skusti, lauksaimnīceibys dorbareiki i cyti prīškmati. Nūzeimeiga vīta (vaira par 60 vīneibu) teik atvālāta austajim rūcinīkim nu Grodnis regiona (19. g. s. beiguos–20. g. s.vyds), kuramūs ir radzami gondreiž vysi ausšonys veidi, kas soveigi Boltkrīvejis dailamatnīceibai.
Taidys kolekcejis kai: „Numismatika”, „Bonistika”, „Faleristika” ir īkļautys Numismatikys fondā. Kolekceja „Numismatika” pīduovoj apsavērt Leitovys Lelhercogistis monetys i 15.–18. g. s. Pūlejis-Leitovys Sadraudzeibys monetys, 16. g. s suoku da 20. g. s. Krīvejis, Padūmu Savīneibys laika monetys i 19 monetys, kas tyka atrostys Grodņā i Grodnis apleicīnē. Kolekceja „Bonistika” apjam banknošu kolekceju, kas puorstuov laika periodu nu Tadeuša Kostjuško sasaceļšonys laiku da myusu dīnu. Kolekcejā ir Krīvejis imperejis, Pūlejis, Vuocejis, PSRS i Boltkrīvejis Republikys banknotis.
Kolekceja „Īrūči i municeja” prezeņtej 10.–16. g. s. zūbynus, kas īt nu Senejuos Krīvejis i Leitovys Lelhercogistis periodu, 17.–20. g. s. škāpi, plotī zūbyni i mačetis nu Leitovys Lelhercogistis, Pūlejis-Leitovys Sadraudzeibys perioda, ari nu Rītumeiropys, Krīvejis imperejis i Austrumu, saunamī īrūči, minu svīdieji, sautinis i vysaidu veidu i vysaidu laiku pistolis, kū taiseja Pūlejā, Rītumeiropā, Krīvejis imperejā i ASV, ari Pyrmuo i Ūtruo pasauļa kara īrūči i cyti prīškmati.
Fonds „Īspīstī izdavumi” ītver taidys kolekcejis kai „Ratuos gruomotys”, „Ratī periodiskī izdavumi”, „Manuskripti”, „Lopu izdavumi (skrejlopys i kalendari)”. Itī 15.–21. g. s. izdavumi ir latiņu, greku, senejūs vuocu, senejūs slavu, pūļu, fraņču, boltkrīvu, krīvu i cytuos Eiropys volūduos. Storp vierteiguokajim prīškmatim ir 3 inkunabulys un 2 paleotipi.
Kolekceja „Dokumenti” pīduovoj apsavērt plašu manuskriptu kolekceju senejūs boltkrīvu, pūļu, latiņu i cytuos volūduos, kas raksteiti iz papeira i pergamenta. Storp jom var atrast Leitovys Lelhercogu i Pūlejis karaļu konfidencialūs dokumentus–Vacuo Sigismunda, Stefana Batoreja, Uladzislava IV Vasys, Augusta II i cytus dokumentus. Agruokais dokuments ir 1507. g. lykums, kū parakstejs Aleksandrs Jagelončiks. Īvārojama daļa dokumentu ir nu 16.–20. g. s. Ažahovsku, Pačobutu, Aginsku i kņazu Čatvjartinsku saimis arhivim; privatī muižnīceibys akti i 15.–20. g. s. piļsietnīku dokumenti, jūs kopejis, privatuos viestulis, pošvaļdeibu i giļdis īstuožu viestulis, vysaidu konfeseju bazneicu i klūsteru inventari.
Kolekcejai „Manuskripti” ir cīš byutiska nūzeime, partū ka jei sastuov nu viestuļu i dīnysgruomotu, kū raksteja Boltkrīvejis rakstnīki Vaļancins Taulais (Валянцін Таўлай), Vasiļs Bykavs (Васіль Быкаў), Mikola Vasiļko (Микола Василько), Pjatro Glebka (Пятро Глебка), Jakubs Kolass (Якуб Колас, pseidonims), Danuta Bičele-Zagnetava (Данута Бічэль-Загнетава),Larysa Genijuša (Ларыса Геніюш), Maksims Tanks (Максім Танк, pseidonims), Janka Maurs (Янка Маўр, pseidonims), pūļu autore Eliza Ažeška (Эліза Ажэшка, pūļu Eliza Orzeszkowa) i cyti. Lela interese ir ari par Grodnis, Viļnis i cytu Grodnis regiona apdzeivuotūs vītu viesturis pīrokstim, kū veics muzeja dybynuotuojs Juzefs Jadkouskis.
Foto izstuode pīduovoj daudzys biļdis nu gondreiž vysu Grodnis foto darbneicu, kas dorbovuos 19. g. s. beiguos i 20. g. s. suokuosikas pīderēja I. G. Zapoļskam-Daunaram, L. Kazlauskam, I. I. Sadauskam, Z. Karasikam, M. Rubinšteinam, K. Marauskam i L. M. Geļgoram. Fotografejis stuosta par viesturiskajim nūtykumim, kas raisejuos Grodņā, par ituos vītys breineigajim cylvākim, parkū līcynoj leluokuo daļa saimis fotografeju: itī ir Bagdanoviču, Ļokantu, Kaladzinsku, Ramana Salaveja, Isāka Kapicys i cytu saimu arhivi.
Kolekceja puorstuov ari 17.–20. g. s. Rītumeiropys malnboltū muokslu i 16.–19. g. s. vara līšonys muokslu. Kolekceja „Gleznīceiba” īkļaun taidu autoru dorbus kai V. Mazurovskis, J. Klevers, L. Lagorio, R. Faļks, K. Malevičs. Kolekcejis kūdulu veidoj boltkrīvu muokslinīku dorbi: P. Sergijeviča, V. Cvirkys, L. Ščamjaļova, A. Maračkina, K. Kačana. Eipaša vīta ir Grodnis muokslinīku dorbim: I. Puškova, M. Plužnika, V. Savicka, V. Ščarbakova, V. Kudraucava, U. Goluba, A. Bagustava, M. Bandarčuka, U. Kačana, V. Iļjinys, S. Jankouska, S. Grineviča, A. Siļvanovičai c. Kolekcejis „Grafika” lapnums ir muokslinīka A. van Deika dorbi. Kolekceja „Ikonys” prezeņtej 17. g. s.–20. g. s. suoku ikonys, kū gleznuojuši vaira krīvu gleznuotuoji nu Novgorodys, Moskovys, Smolenskys, Rostovys-Suzdalis školu. Kolekceja „Muoksla i amatnīceiba” īkļaun dažu produktu paraugus nu leluokūs porcelana ražuotņuVuocejā (Meisene, Berline), Krīvejā (Imperatora porcelana fabrika, Gardnera ryupneica). Naapšaubami eipašu interesi pīsaista18. g. s. šolka jūsta nu Jana Paskala darbneicys Lipkavā (natuoli nu Varšavys) i 17.–18. g. s. liturgiskī trauki.
Dobys viesturis fonds pīduovoj pīcys kolekcejis: „Mugurkaulnīki” (bizons, lada luocs, Saigys aņtilope, šimpaņze, ļovs, marabu, mozuo dzērve, krokodils, iguana i c.). „Bezmugurkaulnīki” (moluski, lepetnīki (taurini) i eksotiski vītejī voguli i viežveideigī), „Augi” (herbareji i atveiduojumi), „Geologeja” (īži, minerali), „Paleontologeja” (augu nūspīdumi iz akmiņūgļu, puorsaakmiņojuši molusku īmīgumi iz akmeņu, mamuta i matainūs dagunradžu kauli). Dobys nūdalis kruojumi tyka izveiduoti suokūtneji nu S. Živnys kolekcejis, kas 1924. g. tyka atvasta nu Amerikys, ari nu bejušuos Grodnis Dobys muzeja materialu.
Ar sovu kvalitati puorsteidz taidys muzeja kolekcejis kai „Sadzeivis personeiguos lītys i saimisteibys pīderumi”, „Kartis i plani”, „Plakati i afišys”, „Muzykys instrumenti”, „Postkartis” i c.Muziejaus rinkiniai pradėjo formuotis 1920 m. kovo mėnesį, kai Gardino provincijos administracijos meno ir kultūros paminklų Priežiūros komisija pradėjo ieškoti ir kaupti istorijos ir kultūros paminklus valstybiniam muziejui. Muziejaus rinkinius sudarė įvairūs eksponatai: senoviniai kokliai, Gardino manufaktūrų gaminiai, karalių ir didikų portretai, religinės tematikos paveikslai, ikonos, dvinyčiai kilimai, tautinės juostos, Porazavos juodoji keramika, XV-XVII amžių dokumentai, XV-XIX amžių knygos. Archeologijos rinkinys buvo dar įvairesnis. Antrojo pasaulinio karo metu rinkinys buvo išgrobstytas.
Pokario laikotarpyje rinkiniai buvo papildyti eksponatais apie dvidešimtojo amžiaus įvykius: karus, įžymius žmones, mūsų regiono mokslo, kultūros ir pramonės atstovus. Į muziejaus rinkinius buvo įtraukta miesto gamtos muziejaus kolekcija.
Muziejaus rinkiniai yra nuolat papildomi archeologinių kasinėjimų radiniais, vaizduojamojo meno kūriniais, retais leidiniais. Rinkiniai atspindi pilną kraštotyros spektrą. Muziejuje yra saugomi ir Centrinės bei Vakarų Europos istorijos ir kultūros paminklai.
Pagrindinį muziejaus rinkinį sudaro daugiau nei 188000 eksponatų, pagalbinį mokslinį – daugiau nei 30000. Muziejaus rinkinys susideda iš 54 kolekcijų.
Archeologijos rinkiniai sudaro vieną penktadalį muziejaus rinkinių. Archeologijos rinkinius sudaro penkios kolekcijos: „Akmens ir bronzos amžiaus archeologija“, „Geležies amžiaus archeologija“, „Vidurinių amžių archeologija“, „Naujųjų laikų archeologija“ ir „Archeologinė dokumentacija“. Didžiąją rinkinio dalį sudaro archeologinių kasinėjimų Gardino regione radiniai, akmeniniai įrankiai iš įvairių Panemunės vietų (Nemuno baseino teritorijos), radiniai iš Garanės gyvenvietės kasinėjimų, Pilies kalno šalia Kaložos kasinėjimų radiniai, radiniai iš Boriso ir Glebo cerkvės Gardine, Krėvos, Lydos ir Myro piliakalnių radiniai. Be vietinių radinių, rinkinyje taip pat yra eksponatų iš Druskininkų (Lietuva), Augustavo, Suražo. Suvalkų (Lenkija), keletas radinių iš Pompėjos ir Kartagenos, akmeniniai strėlių antgaliai ir strėlės iš Šiaurės Amerikos.
Etnografijos rinkinį sudaro kolekcijos „Etnografiniai rūbai ir avalynė“, „Etnografiniai darbo instrumentai“, „Etnografiniai buities reikmenys ir valgiai“. Kolekcijose yra saugomi vyriški ir moteriški lininiai marškiniai, išsiuvinėti juodais ir raudonais raštais, prijuostės, sijonai, vilnoniai sijonai, liemenės, namitki (specialūs lino galvos apdangalai), šalikai, kepuraitės, skarelės, žemės ūkio įrankiai ir kita. Ypatingas dėmesys (daugiau nei 60 vienetų) yra skirta austiniams Gardino regiono rankšluosčiams (XIX a. pabaiga – XX a. vidurys), kuriuose yra aptinkami beveik visų tipų audimai ir mezgimai, būdingi baltarusiškam audimui staklėmis.
Numizmatikos, bonistikos ir, faleristikos kolekcijos, yra įtrauktos į Numizmatikos rinkinį. Jame yra saugomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir XV-XVIII a. Lenkijos-Lietuvos respublikos, XVI a. pradžios – XX a. carinės Rusijos bei Tarybų Sąjungos monetos, 19 monetų lobių, rastų Gardine ir Gardino apskrityje. Bonistikos kolekcija apima laikotarpį nuo Tado Kosčiuškos sukilimo laikų iki šiuolaikinių laikų, o pačia kolekciją sudaro Rusijos Imperijos, Lenkijos, Vokietijos, TSRS ir Baltarusijos respublikos banknotai.
Ginklų ir amunicijos kolekciją sudaro X-XVI a. Senosios Rusios ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalavijai, XVII-XX amžių ietys, palašai (kardai) ir trumpieji kardai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos – Lietuvos respublikos, Vakarų Europos, Rusijos Imperijos, Rytų šalių, skirtingų sistemų ginklai, mortyros, šautuvai ir pistoletai, pagaminti įvairiu laiku Lenkijoje, Vakarų Europoje, Rusijos Imperijoje bei Jungtinėse Valstijose, o taip pat Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų ginklai bei kiti ginklai.
Spaudinių rinkinį sudaro kolekcijos „Retos knygos“, „Reti periodiniai leidiniai“, „Ranka rašytos knygos“, „Leidybiniai lakštai“. Tai yra XV-XXI amžių leidiniai lotynų, graikų, senąja vokiečių, senąja slavų bažnytine, lenkų, prancūzų, baltarusių, rusų ir kitomis Europos kalbomis. Tarp pačių vertingiausių eksponatų yra 3 inkunabulai ir 2 paleotipai.
Dokumentų ant popieriaus ir pergamento kolekcija yra turtinga rankraščiais senąja slavų, lenkų, lotynų ir kitomis kalbomis. Tarp jų yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalių – Žygimanto Senojo, Stepono Batoro, Vladislovo IV Vazos, Augusto II ir kt. privilegijos. Seniausias dokumentas yra 1507 m. aktas, pasirašytas Aleksandro Jogailaičio. Didelę dokumentų dalį sudaro šeimyniniai Ažachovskių, Pačobutų, Achinskių, kunigaikščių Četviartinskių archyvai, datuojami XVI-XX, privatūs didikų ir miestiečių aktai, datuojami XV a. pradžia – XX amžiumi ir jų kopijos, savivaldos ir cechų vadovybės laiškai, įvairių konfesijų bažnyčių ir vienuolynų inventoriai.
Rankraščių kolekcija yra ypatingai svarbi, nes ją sudaro baltarusių rašytojų Vasilio Bykovo, Michaso Vasilioko, Piatro Hlebkos, Jakubo Kolaso, Larisos Geniuš, Maksimo Tanko, Jankos Mavro, Vasilo Tavlaj, Danutos Bichel-Zahnetavos, lenkų rašytojos Elizos Ažeškos ir kitų laiškai ir dienoraščiai. Ypatingai įdomūs yra muziejaus įsteigėjo Jazepo Jadkovskio kraštotyriniai užrašai apie Gardino, Vilniaus ir kitų Gardino regiono vietovių istoriją.
Fotografijų rinkinį sudaro beveik visų Gardino foto dirbtuvių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios fotografijos, kurios priklausė I.G.Zapolskiui – Dovnarui, L.Kazlovskiui, I.I.Sadovskiui, Z.Karasikui, M.Rubinšteinui, K.Maravskiui, L.M.Gelgorui. Fotografijos pasakoja Gardino istoriją, jame vykusius istorinius įvykius, puikius Gardino regiono žmones. Didelę dalį sudaro šeimyninės: Bahdanovčių, Liokantų, Kaladzinskių, taip pat Romano Salavei, Izaoko Kapicos ir kitų fotografijos.
Meno kolekcijoje yra pristatomas Vakarų Europos juodai-balto XVII-XX a. meno kūriniai bei XVI-XIX a. vario liejiniai. Tapybos kolekciją sudaro V.Mazurovskio, J.Kleverio, L.Lagoryo, R. Falko, K.Malevičiaus, baltarusių menininkų P.Sergievičiaus, V.Cvirkos, L. Ščiamialiovo, A.Maračkino, K.Kachano, I.Puškovo, M.Plužniko, V.Savickio, V.Ščiarbakovo, V.Kudravcovo, U.Holubo, A.Bahustovo, M.Bandarčiuko, U.Kachano, V.Ilino, S.Jankovskio, S.Grynevičiaus, A.Silvanovičio ir kitų kūriniai. Grafikos kolekcijos pasididžiavimas yra A. Van Dycko darbai. Ikonų kolekcijoje yra pristatomos įžymiausių Novgorodo, Maskvos, Smolensko, Rostovo-Suzdalės mokyklų rusų dailininkų tapytos XVII-XX a. pradžios ikonos. Menų ir amatų kolekciją sudaro didžiausių porceliano gamintojų Vokietijoje (Maisenas, Berlynas) bei Rusijoje (Imperijos porceliano gamyklos, Gardnerio gamyklos) pavyzdžiai. Neabejotinos vertės eksponatai yra speciali juosta iš Jano Paschalio dirbtuvės Lipkavoje (šalia Varšuvos) bei XVII-XVIII a. liturginiai indai.
Gamtos istorijos rinkinį sudaro penkios kolekcijos: stuburinių (bizonai, poliarinis lokys, saiga antilopės, šimpanzės, liūtas, marabu, gervė gražuolėlė, krokodilai, iguana ir t.t.). bestuburių (moliuskai, drugeliai, egzotiški vietiniai vabalai ir vėžiagyviai), augalų (herbariumai ir maketai), geologijos (uolienos, mineralai), paleontologijos (augalų atspaudai anglyje, suakmenėjusių moliuskų atspaudai uolienose, mamuto ir gauruotojo raganosio kaulai). Gamtos skyriaus rinkinio pradžią davė St. Žyvnos kolekciją, kurią jis atgabeno iš Amerikos (1924 m.) bei ankstesnio Gardino gamtos muziejaus eksponatai.
Namų apyvokos ir asmeninių daiktų, žemėlapių ir planų, afišų ir sąskaitų, muzikinių instrumentų, atviručių ir kitos kolekcijos stebina savo puikia kokybe. Фонд музея пачаў фарміравацца ў сакавіку 1920 г., калі Камісія апекі над помнікамі мастацтва і культуры пры Гродзенскім павятовым упраўленні распачала пошук і збор помнікаў гісторыі і культуры для фондаў дзяржаўнага музея. Музейны збор быў вельмі разнастайны: старажытная кафля, вырабы гродзенскіх мануфактур, партрэты каралёў і магнатаў, жывапіс на рэлігійную тэматыку, абразы, дываны ў тэхніцы падвойнага ткацтва і народныя паясы, поразаўская чорназадымленая кераміка, дакументы XV – XVII стст., кнігі XV – XIX стст. Сваёй значнасцю ўжо тады вылучалася археалагічная калекцыя. Падчас Другой сусветнай вайны частка калекцый была разрабавана.
У пасляваенны час тэматыка камплектавання значна пашырылася за кошт матэрыялаў аб падзеях войнаў ХХ ст., знакамітых земляках, дзеячах навукі і культуры, прамысловасці Гродзенскай вобласці. У музейны фонд былі ўключаны калекцыі гарадскога музея прыроды.
Музейны збор інтэнсіўна папаўняецца матэрыяламі археалагічных даследаванняў, творамі выяўленчага мастацтва, рэдкімі выданнямі. Фондавыя калекцыі ахопліваюць увесь спектр краязнаўчай тэматыкі. Акрамя таго зберагаюцца помнікі гісторыі і культуры Цэнтральнай і Заходняй Еўропы.
У асноўным фондзе музея налічваецца звыш 188000 адзінак захоўвання, у навукова-дапаможным – больш за 30000 адзінак. Музейны фонд складаецца з 54 калекцый.
Фонд археалогіі – гэта пятая частка музейнага збору. Ён складаецца з пяці калекцый: “Археалогія каменнага і бронзавага вякоў”, “Археалогія жалезнага веку”, “Археалогія Сярэднявечча”, “Археалогія Новага часу”, “Археалагічная дакументацыя”. Пераважная частка фонду – гэта матэрыялы археалагічных раскопак на тэрыторыі Гродзенскай вобласці: каменныя прылады працы з розных мясцін Панямоння, прадметы з раскопак гарадзішча Гарані, раскопак на Замкавай гары і каля Барыса-Глебскай царквы ў Гродне, курганных могільнікаў Крэўскага, Лідскага і Мірскага замкаў. Акрамя мясцовых матэрыялаў фонд утрымлівае прадметы з Друскенінкая (Літва), Аўгустова, Сувалак і Суража (Польшча), некалькі знаходак з Пампеі і Карфагена, каменныя наканечнікі стрэл і коп’яў з Паўночнай Амерыкі.
Раздзел этнаграфіі прадстаўлены наступнымі калекцыямі: “Этнаграфічнае адзенне і абутак”, “Этнаграфічныя прылады працы”, “Этнаграфічныя рэчы хатняга ўжытку”. У калекцыях прадстаўлены: мужчынскія і жаночыя кашулі з ільнянога палатна з вышываным чорна-чырвоным узорам, фартухі, спадніцы, андаракі, камізэлькі, наміткі, хусткі, чапцы, сельскагаспадарчыя прылады працы і інш. Значнае месца (больш за 60 адзінак) адведзена тканым ручнікам Гродзеншчыны (кан. ХІХ – сяр. ХХ стст.), у якіх сустракаюцца амаль усе віды перапляцення, характэрныя для ручнога ткацтва Беларусі.
У фонд нумізматыкі ўключаны калекцыі: “Нумізматыка”, “Баністыка”, “Фалерыстыка”. У калекцыі “Нумізматыка” прадстаўлены манеты Вялікага Княства Літоўскага і Рэчы Паспалітай XV – XVIII стст., манеты Расіі XVI – пач. XX стст. і СССР, 19 манетных скарбаў, знойдзеных у Гродне і на тэрыторыі Гродзеншчыны. Калекцыя “Баністыка” ахоплівае перыяд ад грашовых знакаў часоў паўстання Т.Касцюшкі да сучасных грошай і складаецца з асігнацый Расійскай Імперыі, Польшчы, Германіі, СССР і Рэспублікі Беларусь.
У калекцыі “Зброя і боепрыпасы” прадстаўлены: мячы Х-XVI стст. старажытнарускага перыяду, Вялікага Княства Літоўскага; палашы, шаблі і цесакі XVII – ХХ ст. Вялікага Княства Літоўскага, Рэчы Паспалітай, Заходняй Еўропы, Расійскай Імперыі, Усходу; гакаўніца, гарматы, марціры, ружжы і пісталеты розных сістэм і часоў вытворчасці Рэчы Паспалітай, заходнееўрапейскіх краін, Расійскай Імперыі, ЗША, таксама зброя Першай і Другой сусветных войнаў і інш.
У фонд “Друкаваныя выданні” ўключаны калекцыі: “Рэдкія кнігі”, “Рэдкія перыядычныя выданні”, “Рукапісныя кнігі”, “Ліставыя выданні”. Гэта выданні XV – XXІ стст. на лацінскай, старажытнагрэчаскай, старанямецкай, стараславянскай, польскай, французскай, беларускай, рускай і іншых еўрапейскіх мовах. Сярод найбольш каштоўных прадметаў 3 інкунабулы і 29 палеатыпаў.
У калекцыі “Дакументы” — рукапісныя матэрыялы на старабеларускай, польскай, лацінскай і інш. мовах, на паперы і на пергаменце. Сярод іх прывілеі вялікіх князёў літоўскіх, каралёў польскіх – Жыгімонта Старога, Стэфана Баторыя, Уладзіслава IV Вазы, Аўгуста ІІ і інш. Найбольш раннім дакументам з’яўляецца акт 1507 года, падпісаны Аляксандрам Ягелончыкам. Значную групу складаюць фамільныя архівы XVI-XX стст. Ажахоўскіх, Пачобутаў, Агінскіх, князёў Чацвярцінскіх, прыватныя акты шляхты і мяшчан XV – пач. XX стст. і іх тагачасныя копіі, лісты прыватных асобаў, гарадскіх і цэхавых уладаў, інвентары касцёлаў, цэркваў і кляштараў.
Значную каштоўнасць уяўляе калекцыя “Рукапісы”: лісты і дзённікі беларускіх пісьменнікаў В.Быкава, М.Васілька, П.Глебкі, Я.Коласа, ДЛ.Геніюш, М.Танка, Я.Маўра, В.Таўлая, Бічэль-Загнетавай, польскай пісьменніцы Э.Ажэшкі і інш. Цікавасць прадстаўляюць краязнаўчыя нататкі заснавальніка музея Ю.Ядкоўскага аб гісторыі Гродна, Вільні і іншых мясцовасцей Гродзеншчыны.
Фотафонд прадстаўлены вялікай колькасцю фотаздымкаў амаль усіх гродзенскіх фотамайстэрняў кан. XIX – пач. XX стст: І.Г.Запольскага-Доўнара, Л.Казлоўскага, І.І.Садоўскага, З.Карасіка, М.Рубінштэйна, К.Мараўскага, Л.М.Гельгора і інш. Асноўную частку складаюць фотаздымкі, якія апавядаюць аб гісторыі Гродна, гістарычных падзеях, якія ў ім адбываліся, выдатных людзях гродзенскай зямлі: фотаархівы сям’і Багдановічаў, Рамана Салаўя, Ісаака Капіцы, сям’і Лёкантаў і Каладзінскіх.
У мастацкіх калекцыях прадстаўлена заходнееўрапейская графіка XVII – XX стст., меднае ліццё XVI – XIX стст. У калекцыі “Жывапіс” — творы В.Мазуроўскага, Ю.Клевера, Л.Лагорыо, Р.Фалька, К.Малевіча, беларускіх мастакоў П.Сергіевіча, В.Цвіркі, Л.Шчамялёва, А.Марачкіна, К.Качана, І.Пушкова, М.Плужніка, В.Савіцкага, В.Шчарбакова, В.Кудраўцава, У.Голуба, А.Багустава, М.Бандарчука, У.Качана, В.Ільіной, С.Янкоўскага, С.Грыневіча, А.Сільвановіча і інш. Гонарам калекцыі “Графіка” з’яўляюцца творы А.Ван Дэйка. Калекцыя “Абразы” прадстаўлена абразамі XVIIІ – пач. ХХ стст., выкананых у асноўным рускімі іканапісцамі наўгародскай, маскоўскай, смаленскай, растова-суздальскай школ. У калекцыі “Дэкаратыўна-прыкладнога мастацтва” — асобныя ўзоры вырабаў буйнейшых фарфоравых мануфактур Германіі (Мейсана, Берліна), Расіі (Імператарскі фарфоравы завод, завод Гарднера). Несумненную цікавасць уяўляюць кунтушовы пояс XVIIІ ст. з майстэрні Яна Пасхаліса ў Ліпкаве (пад Варшавай) і літургічны посуд XVII – XVIIІ стст.
Фонд прыродазнаўчай гісторыі прадстаўлены пяццю калекцыямі: “Пазваночныя” (зубры, белы мядзведзь, сайгакі, шымпанзэ, леў, манулы, марабу, журавель-красаўка, кракадзілы, ігуана і інш.), “Беспазваночныя” (малюскі, матылі экзатычныя і мясцовыя, жукі, ракападобныя), “Расліны” (гербарыі і муляжы), “Геалогія” (горныя пароды, мінералы), “Палеанталогія” (адбіткі раслін на вугалі, акамянеласці, адбіткі малюскаў у пародах, косці маманта і шарсцістага насарога). Фонды аддзела прыроды фарміраваліся першапачаткова з прывезенай калекцыі Ст.Жыўна з Амерыкі (1924 г.) і матэрыялаў заснаванага ў Гродне музея прыроды.
У музейным зборы шырока прадстаўлены калекцыі “Бытавыя рэчы асабістага і хатняга ўжытку”, “Карты і планы”, “Плакаты і афішы”, “Музычныя інструменты”, “Паштоўкі” і інш.